Nelaimingi vyrai

Nelaimingų vyrų kur kas daugiau nei moterų. Tą byloja statistika ir realybė.

Na kodėl taip liūdnai? Jau geriau sakyti kad yra daug laimingų vyrų ir laimingų moterų o db kai neigiamai vieni apie kitus atsiliepiat tai net skaityt nesinori... gana dergtis, priimkim vieni kitu tokius, kokie esam, ir KIEKVIENAM šioj svetainėj ir apskritai Gyvenime bus smagiau "ant dūšios"

Nusisukti nuo realybes tai tiketi pasakomis arba iliuzijomis.
Ar nori nesti svetima kryziu?
Juk tas kuris suklumpa nebegali eiti.
Ar manai, kad tas yra sveikas kuris "turi" antra puse?

Nebuvau čia užklydusi gana seniai. Pasirodo, niekas nesikeičia. Na, gal kai kurie veikėjai nebe tokie aktyvus, keletas naujų atsirado, bet temos tos pačios, ginčai taip pat.

Taip, manau didžioji dalis vyrų ir moterų čia nelaimingi. Moterų, nesijaučiančių nelaimingomis gal daugiau. Jos tiesiog ieško bendravimo, nes realybėje jį rasti joms daug sunkiau.
Kodėl manau, kad daugelis čia esančių vyrų kompleksuoti? Todėl, kad jų, ypač truputį brandesniame amžiuje, gerokai daugiau. Jiems neturėtų jokių problemų sudaryti susipažinimas realybėje. Daugybė simpatiškų ir normalaus charakterio moterų laukia, kol vyrukai jas užkalbins. Taip yra dėl to, kad jų tiesiog daugiau ir pačios užkalbinti jos retai turi galimybę ką, ir dėl to, kad dar pakankamai dažnai vyrai keistai žiūri į tas, kurios kalbina pirmos. Kartais vyras gali labai apsidžiaugti, kai jį pakalbina, bet dauguma pagalvos, kad su ta moterimi kažkas negerai, jei pati kalbina. (Patikrintas faktas, gal negalioja nebent tiems, kuriems iki 25 metų ).
O vyrai tegul geriau nepasakoja, kad kai kurie yra labai užimti, dirba ir neturi galimybių susipažinti realiai. Net ir daug dirbantys dažniausiai susitinka moteris darbo klausimais (nebūtinai darbovietieje, paprastai būna susitikimai, kelionės ir t.t.), kitur. Juk nebūna įstaigoje 24 valandas? Jie galimybių visada turi. Ko neturi, tai, matyt, bendravimo gebėjimų, o gal dar drąsos (kuri, beje, vienas iš vyriškumo požymių). Virtualiai paprasčiau pabėgti, nebebendrauti ir apsimesti, kad ne išsigandai, o "esi kietas"

Kodėl susidarau vaizdą, kad vyrai kompleksuoti? Nesiplėsiu, tik keletas faktų;
1. Vyrų anketų aprašymai visiškai neatitinka realybės (pvz, ieškai vienkartinių nuotykių, taip rašyk, o nerašyk, kad nori rimtų ilgalaikių santykių, o po to per diskusijas aiškink, kad reikia tik sekso),
2. Daug anketų su toookiu pasikėlimu, kad net skaityti šleikštu,
3. Vyrai bijo atrašyti į laiškelį ramiai - atsiprašau, bet mes pernelyg skiriamės, arba - aš dabar rimtai bendrauju su kita ar etc. (sąžiningumo kodeksas to reikalauja!), tiesiog murkso kaip žuvys vandenyje - galvok, ką nori,
4.Iš pasimatymų dingsta irgi be jokio pasakymo (negi taip sudėtinga pasakyti iš karto, ar po to - žinai, manau, kad mums nelabai kas gausis?).
1 ir 2, ko gero, gali tikti ir moterims.
Kodėl tai sakau? Anketose rašydavau tiesą. Jei su kažkuo nenorėdavau bendrauti, parašydavau priežastį. Jei nenorėdavau į kitą pasimatymą, pasakydavau, kodėl. Nesuprantu, negi toks sąžiningas bendravimas vyrams neįkandamas

Būtent dėl to manau, kad dauguma vyrų pažinčių portaluose yra tie, kurie turi bendravimo, psichinių sunkumų, priklausomybių. Geriausiu atveju - jie tiesiog ne kažin kokios išvaizdos (ką, beje, nuolat akcentuoja moteryse - ne mano skonio, apkūni - švelniausi apibūdinimai).
Na, dar lieka maža saujelė sumaniusių išbandyti virtualias pažintis. Sėkmės jiems.

Ir, mielosios, nesitikėkite čia nieko. Tikimybė lygi 1/1000. Ir tikriausiai pasiseka tik toms, kurios visai nieko nesitiki.

Mano patirtis kitokia, nei Kaikada. Esu sutikusi cia ne vieną rimtų santykių siekiantį vyrą, vertą dėmesio. Su kitokių norų turinčiais ryšys net neužsimezgė nuo pradžių. Net neakcentavau ir nesigilinau į sutiktų vyrų trūkumus. Labiau domino privalumai. Žinau kad reikia pasverti pliusus ir minusus, bet taip įvykdavo kad didelių minusų turintys prarasdavo domėjimąsi manimi arba aš jais - tai įvykdavo kažkaip natūraliai, be nuoskaudų. Dabar sėkmingai bendrauju su mielu žmogumi jau 3 metai. Jis irgi utri trūkumų, kaip ir aš . Viskas įmanoma, norite tikėkitės, norite - ne. Bet aš žiūrėjau į šią situaciją tarsi iš šalies, žaidybiškai. Apie tai nė kartą rašiau. Sėkmės visiems ir visoms:).

...gatvej, pro suklupusi nepraeitum, o padetum atsikelt...
...suklumpam mes visi ir nepriklausomai ar mums kas padeda atsikelt, ar ne, visi mes atsikeliam...gal tai tik laiko klausimas...

Tarkim as patikejau, kad kiekvienam prasanciam duodi po desimtine. Taip pat patikejau, kad ivaikinanciu tiek daug, kad sistema uzluzo is nezinojimo kam atiduoti. Taip su mociutemis ir dedukais. Ar su sitais biznio nera?
Ir viena karta metuose, o kita su tuo dirbti istisai.

Tai laiko klausimas, bet lygiai taip ka per ta laika darai.

Kaikada, atsargiau su vertinimais. Kad pati nebutum vertinama. Sunyciai sugrizta prie savo vemalo ir tu ziurek, kad tau taip nenutiktu.

To Be saibu,
Nenorėjau ko nors įžeisti asmeniškai. Pati buvau vertinama nuolat. Pripratau prie to, manęs nebeišgąsdinsi. Dažnai tie vertinimai nebuvo malonūs. Svarbiausia - aš žinau savo artimų žmonių nuomonę apie save ir ji man tinka ir patinka, o atsitiktinių žmonių nuomonė man nelabai rūpi.
Bet vistik pasitaisysiu - kalbu apie tas anketas, kurias skaičiau (tikriausiai neperskaičiau visų), apie tuos vyrus, su kuriais teko susirašinėti ir tuos, su kuriais teko susitikti. Ir nesakiau, kad visi tokie, bet daug tokių teko sutikti. Gal tai mano karma. Labai norėčiau tikėti ir džiaugčiausi, jei pažintyse yra daug normalių. Gal tiesiog man nepavyko jų sutikti. Sėkmės visiems.

Tai, kad pati pripratus ne rodiklis perdavinėti estafetes.
Gal todėl ir nepavyko, kad pagal savo karmą iš anketos vertinai žmogų.

(mano anketų nėra)

Tai, kad pati pripratus ne rodiklis perdavinėti estafetes.
[/quote]
Gal galima lietuviškai?