Ne tas: Nezinau ar as cia skaitausi psichinis ar ne, bet net pati gazdina ta mintis, jog nebenoriu pazinciu su moterimis. Zinoma giliai sirdyje norisi to, ka gali suteikti pilnaverciai santykiai, bet jau, bent metus laiko tikrai vengiu pazinciu. Matau daugiau skausmo ir nusivylimu, nei malonumo is pazinties su moterimi. Tikrai susidaro vaizdas, jog moterys ismandreje, kovok del ju, toleruok ju issidirbinejimus, keiskis del ju, bet va jau jas, turi priimti kokios yra ir t.t. O kai nebesitaikstai su tomis visomis nesamonemis ir palieki jas, tada jau klausia , kodel nebebendrauju. Kuriems galams man tas kariavimas, kuris kuri iveiks ir pasikis po padu. Noriu draugisko, silto, pagarbaus ir lygiavercio bendravimo. Einu i renginius einu i kinus, retai, bet kartais kokia drasesne ir simpatizuoja, kabinti bando. Bet ignoruoju. Zinau save, jog greitai prisirisiu ir vel bus tik sudauzyta sirdis. Esu toks atsiaurus kokie metai laiko, bet tos visos nesekmes jau is seniau susikaupe. Pagal metus jau ir seimai butu laikas, ir vaiku noretusi, bet toks jausmas, jog jei tam pasirysciau tai kisciau galva i kilpa. Tureciau kesti moteri salia saves ir aukoti savo gyvenima del statuso, jog jau turiu seima ir del vaiku. Pasiziuri i skyrybu statistika, i draugu seimas. Konfliktai ir konfliktai ir kame ta seimynine laime? Tik statusas, jog esi vedes, ir nebeklausineja aplinkiniai, kada pagaliau zenysies. Ziauru, bet realybe yra tokia. Zinoma i vyru darza irgi galima daug akmenu primetyti, bet manau nusipelniau maziau akmenu, nei kai kurie vyrai.
Neaišku ką jūs vadinate moterų išmandrėjimu ir išsidirbinėjimais . Kiekvienas žmogus individualus ir nepakartojamas. Dažnai mes norime kad šalia esantis elgtųsi kaip mes, bet ar tada bus įdomu su juo ilgą laiką bendrauti? Meilė ir yra prisitaikymas, pripažinimas, priėmimas kito, kažkuo nepanašaus į mane žmogaus. Dažnai žmonės nori gauti jau gatavai tobulus santykius,kad be prieštaravimų, diskusijų, konfliktų... Ar nebūtų tuomet be galo nuobodu - jei iš anksto žinotume kito žmogaus reakciją? Rašote "Noriu draugisko, silto, pagarbaus ir lygiavercio bendravimo.". Puiku, toks ir turėtų būti pilnavertis bendravimas. Bet jo reikia mokytis abiems. Juk jei jūs taip ir tiktai taip bendrautumėte su moterim, ji irgi stengtųsi atsakyti tuo pačiu. Gal jūsų karūna (išdidumas) pernelyg žibina moterims akis? Jūsų baimė/nenoras kurti santykių veda į akligatvį, jei kalbėtume apie pilnavertį gyvenimą, koks dažniausiai įsivaizduojamas mūsų visuomenėje. Galima kiek norisi diskutuoti apie vienišų žmonių savirealizaciją, bet taip jau mes sutverti - norime šilumos, palaikymo, meilės, sklindančių iš labai artimo žmogaus. Visiems (ir sau pačiai) palinkėsiu daugiau, šilumos, priėmimo, paprastumo bendraujant.