Nelaimingi vyrai

Kaip as tau pritariu....

Labai kritiškai pats apie save rašai (savo anketoje). Gal ir tiesą rašai, o gal klysti. Šitoje svetainėje ir kitur yra visokių psichologinių testų - jei atvirai, neieškodamas pačių "teisingiausių" atsakymų juos atlieki, gali apie save daugiau sužinoti. Ir dažniausiai objektyviau, negu pats save vertindamas. Aplinkiniai žmonės irgi ne visad teisūs būna, nes kiekvienas sprendžia pagal savo silpnybes, simpatijas/antipatijas ir ribotą patirtį. Todėl savęs pažinimui laikau naudingais (gerus) testus, - jie neturi jokių jausmų mano atžvilgiu. O iš į mane reaguojančių žmonių - psichologus, nes jie tuo ir užsiima, kad bando kitam žmogui padėti kuo mažiau tarpusavio santykius iškraipydami asmeninių silpnybių įtakomis.

[/quote]
Tai jau man dabar laikas turbūt pasijusti nelaiminga moterimi po šitokio įvertinimo?
Net košmaruose susapnuoti manęs nenori...

Tai ir pasijutau vieną akimirką nelaiminga. Traumuota... Kai kurie tokioje akimirkoje ir užsibūna, apie tokius MoterisJi ir rašė, kai susikompleksuoja žmogus visam gyvenimui.
Aš, kaip ir kiekvienas žmogus, džiaugiuos pagyrimais ir nemėgstu būti nepripažįstama tokia, kokia esu. Tad jei rašau, kad SMAGU pasipiktinimo šūksniai - jie ir yra BAISIAI SMAGŪS tada, KAI praeina ta neišvengiama nusiminimo minutė.
Aišku, yra žmonių, kuriems nusispjauti, ką ten kitas kažkoks ar kažkokia nepažįstama/s, vienas iš milijardų žemės gyventojų, beveik nulis, apie jį mano. Jiems nuo komentarų apskritai jokių emocijų nekyla. Sakyčiau, stabiliai laimingi.
Na, o kiti, pvz., aš, kitokie. Ir šitiems reikia išmokti išsisukti, pabėgti nuo nusiminimo.
Mokausi ir džiaugiuosi. Tikrai dėkui visiems, kurių replikos man pasirodė nemalonios. NUOŠIRDŽIAI dėkui.
O kad Strategas ateity stengsis būti pakantesnis mano personai, na tai čia apskritai džiugi žinia.

Ir dar sėkmės linki, tikiu, kuo nuoširdžiausiai. Tikrai malonu.

P.S. Kas šeštą dieną po naują pasimatymą man atrodo laabai per daug... Tai turbūt nuo charakterio priklauso. Pvz., aš apskritai nemėgstu vienkartinio bendravimo.
Penki-šeši amerikoniški kandidatai per pusvalandį - na, tai čia jau tikrai kaip turguje. Negalėčiau tokiame renginy dalyvauti, - nebent jeigu juokais, pati nieko neieškodama. Kad man būtų dzin, patiksiu kokiam ar ne.
Žiūriu, kaip čia kiti kandidatus/es renkasi, partnerius kas sezoną keičia... man tai nepriimtina.

oi, kaip man patinka paskaitytinet, kai viens su kitu "riejasi" net negalvojau, kad cia tokios emocijos verda

na, paskaites atsakymus, galiu su giliu liudesiu konstatuoti, kad cia tik traumos, nelaimingi, neskaitantys protingu knygu, ir dar tie kuriems gydytis reikia...

ka as cia veikiu? ainu greit istrinti anketa...

Mielosios moterys, neburnokite, kad vyrai nelaimingi. Padarykite juos laimingais.

"Žmonės, kurie jaučia vidinę tuštumą, niekada neišgyja susilieję su kitu netobulu asmeniu. Priešingai, kai du paukšteliai nulaužtais sparnais bando skristi drauge, jiems dar labiau nesiseka. Jokia kantrybė nepadės jiems pakilti į orą; galop juos teks išskirti ir pavieniui gydyti žaizdas..."
I.D.Yalom "Meilės budelis", Vaga, 2007

Kitas pasakymas: žmonės, tai angelai su vienu sparnu ir jie turi būti kartu, kad galėtų skristi. Kai kas pateikia mintį, kad kai abu yra sužeisti, jie vienas kitą geriau supranta. Matyt kiekvienam savo. Tad tiek moterys, tiek vyrai būna kiek sužeisti, tiek ne, tačiau visuomet ieško savosios puselės. ...gal tame ieškojimo momente, mes visi atrodome nelaimingi, tiek vyrai, tiek ir moterys.

Nei as nelaminga nei nelaimingo ieskau. Noriu lygevercio partnerio. Kiekvienas vertas tokio koks pats yra. Visa kita tik saves apgaudinejimas.

Po nesusiklosciusiu santykiu zmones taip ir reabilituojasi...Skelbiasi,bendrauja,ieskosi,eina i pasimatymus...nejau po nesekmes uzsidarysi tarp keturiu sienu ir visa gyvenima "traumuotas" grauzies...visi nutraukti santykiai,kazka palieka...manau,trauma,ar sielos invalidas cia netinka;)...
Sia tema puikus Agnes straipsnis tinklarastyje"Meiles labirintai"...