ATMS: Sveiki visi kas skaitysit sia zinute!
Is tikruju viska ka cia parasysiu, norejau parasyti dienorastyje, bet nusprendziau pasidalinti su kitais, gal kas atrasit ka nors pazystamo. Taigi, mano istorija...
As esu 28 metu vyras, po beveik 2 metu draugystes ir 3 metu santuokos as ir vel atsiduriau ant skyrybu slenkscio. Pries pusantru metu mane zmona buvo palikusi del kito, tuo metu elgiausi kaip kvailys, silpnumo akimirka maldavau, kad griztu (vis dar kartais pasujuntu nemaloniai, kai apie tai pagalvoju). CIA PIRMA MANO KLAIDA. Tuomet kazkuria diena, gal po kokios savaites kai ji isejo, man buvo sunkios pagirios ir pasakiau sau, kad dabar visas demesys tik man. Po kiek laiko tikrai pasijutau geriau, aisku vis kokia asara isrediedavo. Tuomet, po mazdaug triju menesiu, ji atejo pas mane ir pasiprase atgal. Aisku nenorejau jos priimti atgal po tokio poelgio, be to jau buvau pradejas patikti pats sau, atgaves siek tiek pasitikejimo savimi, bet va jausmai jai dar buvo islike, nes ja mylejau labiau nei save ir priemiau atgal. CIA YRA ANTRA MANO KLAIDA. Pradejom vel gyventi kartu, nemazai kalbejomes lyg ir visas klaidas issiaiskinom, po kuriuo laiko jau galejome dziaugtis vienas kitu. Atrode gyvenimas gereja, atsirado butas, emiausio jo remonto, idejau daug pastangu ir laiko, galvojau, kad jei negaliu jai duoti kazko, nes nebuvau labai geroje finansineje padetyje, tai bent galiu darbu parodyti, kad ja myliu ir stengiuosi, bet atkreipkit demesi, kad del saves mazai ka dariau. Maniau, kad elgiuosi teisingai, iskeliau mudveju gerbuvi auksciau uz savo tikslus ir taip apleidau save. Dabar manes paprase iseiti, vel skyrybos, tik si karta nesijauciu labai blogai, aisku yra apmaudu, jauciu nusivylima sirdyje, vienu tarpu norejau issiverkti, bet nepavyko nes kazkuri dalis manes dziaugiasi. Cia gyvenimas man dar karta ispyre, nes suvokiau, kad beveik po 6 metu santykiu, man yra 28 metai, turiu nedideliu skolu, neturiu kur eiti, neturiu jokiu santaupu, netgi bendru. Si karta neklausiau, ar as myliu ta moteri, si karta paklausiau saves: ar sitaip as myliu save? Visi kas isgyvena skyrybas, paklauskite ar save mylite? Mano patarimas sau ir kitiems, pradziai reikia pamilti save, o tada dalinkites ta meile su antraja puse.
O dabar, sia istorija atiduodu jusu kritikai ir diskusijoms.
Saunuolis, kad supratai, tik nesusireiksmink.Kaip pasake vienas zinomas zmogus
- As tik dabar supratau, kaip tave myliu, todel paleidziu tave.
