Svečias: ATMS, o ar tu nenorėtum susitaikyti kaip nors, dar kartą pabandyti, santuoka šventas reikalas, gal dar pavyks kaip nors..
Vistiek jau ženytis nebegalėsi, o susimetus su kuom nors negali žinoti, gal vėl tas pats pasikartos, jaunas esi, juk vienas vistiek negyvensi. Sako, kai pats keitiesi, keičiasi ir aplink esantys žmonės. Gal tu pasikeisi ir ji pasikeis, tik kantrybės turėk ir nepasiduok, sėkmės
Santuoka realybėje tampa šventu reikalu tik tuomet, kai jos šventumą suvokia abu.
Ar užtektų šiuo atveju tik vyro pasikeitimo? (O gal tas jo pasikeitimas nei nereikalingas?)
Gal aš per daug įtari, bet kažkodėl manau, kad ATMS šioje istorijoje kažką nutylėjo, nes kažkaip nesitiki, kad moteris taip elgtųsi su tokiu idealiu vyru. Kita vertus, taip, žinau, būna gyvenime, kad kai kas iš gero gyvenimo išklysta į lankas. Jei tai, kas papasakota,- tiesa, tuomet autorių sveikinčiau su dvigubu išsivadavimu (iš žeminančių santykių ir iš aukos sindromo).