cia tas draugas kuris neturi pinigeliu paskambinti: "Nors man atrodo, kad esame turtingesni negu bet kada (istorikai sako, kad Lietuva niekada nebuvo tokia turtinga kaip dabar), bet mes vis žiūrime į Vakarus, kurie, žinoma, yra turtingesni už mus. Tada mes vertiname, lyginamės ir jaučiamės paskutiniai vargšai. Bet mes paskutiniai vargšai esam ne todėl, kad mums reikia brangiau už visus kitus mokėti už dujas, arba dėl to, kad mes neuždirbame tiek, kiek vakariečiai. Mes esame vargšai todėl, kad mes nemokame džiaugtis tuo, ką turime. Ir didžiausias džiaugsmas yra būtent šeima, vaikai ir tarpusavio santykiai. Nes žmogų tikrai laimingą gali padaryti tiktai meilė. Žinoma, pinigai yra reikalinga, net būtina sąlyga. Bet ne jie žmogų padaro laimingą. Kai tai užmirštame, pasineriame į materialinių gėrybių gaudynes ir išleidžiame iš akių tai, kas svarbiausia, papuolame į spąstus. Kitąkart turime ir didžiulę mašiną, ir "rūmus", bet jie lieka tušti, nes šeima susvetimėjo, vaikai užmiršo tėvus, tėvai išsiskyrė. Ir lieki dvasine prasme prie suskilusios geldos..."
[url:1y9r2dev]http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tevas-kudikelio-jezaus-pranciskus-man-atrodo-kad-esame-turtingesni-negu-bet-kada.d?id=53268897[/url:1y9r2dev]
Nežinau, ką sako istorikai apie Lietuvos turtingumą, bet tikrai žinau, kad prieš dvidešimt metų nebuvo benamių, nebuvo badaujančių senolių, kuriems vieną sriubos lėkštė per dieną yra didžiausias džiaugsmas (įspūdžiai iš Maltos ordino labdaros akcijos), nebuvo vaikų, gyvenančių ir žaidžiančių savartyne, kurie gali susižeisti medicininėmis atliekomis (įspūdžiai iš radio laidos apie med. atliekų utilizavimą), nebuvo tiek daug savižudžių, kuriuos taip paskatino elgtis nepriteklius ir vargas.