Spręsti ar laukti, kol išsispręs?

o tokie dalykai, kaip turto pagerinimas ar kazkaip? kai vyras sako remonta uz savus padare, tai jau turi kazkokiu teisiu. manau, cia tik teisininkai gali atsakyti. neteisinga, jei moteris sukisa savo alga i remontus, aplinkos puoselejima ir turi viska palikus iseiti.

Esant esminiam turėto pagerinimui, galima bandyti atsiimti įdėtas lėšas, tačiau:
1. turi būti rašytiniai įrodymai, o to paprastai nebūna, nes niekas nelaiko visokių kvitukų eilę metų,
2. reikės kreiptis į teismą, o šiuo atveju be advokato neapsieisi ir jo paslaugos kainuos daugiau nei tas atsiimtinas turtas,
3. laiko, nervų, energijos sąnaudos - realiai tikrai neapsimoka.

kokiu baisuokliu vaikinukas virto!
Kazin ar nepastos autore, kai apie pinigus uzsimins?!

Priimant sprendimą - skirtis, ne paskutinėje vietoje turtas ir kitas gerbūvis. Tame tarpe ir sugyventinių poroje.
Todėl reikia įvertinti visus už ir prieš šiame klausime.
Kartais išėjus ir viską palikus "kaltajai" pusei - nervams sveikiau. Tada daugiau laiko ir energijos lieka susikurti savo, asmeninį gerbūvį - susirasti darbą geriau apmokamą ir t.t. Čia iš patirties kalbu...

Beje moterys gyvenančios ne santuokoje ir niekaip teisiškai neįforminusios savo turtinių santykių (o galimybę yra - jungtinės veiklos sutartis) galiu pasakyti labai "drąsios" ir naivios... Čia irgi kalba patirtis..., bet kaip sakoma geriausiai pasimokyti išeina iš savo klaidų.

Sioje situacijoje as galiu pasakyti, kad gyvenu su vyru metus pas mano tevus Jis man nesipersa, nepriversiu gi to padaryti gi Net nenoriu "namioku" metyti, gi pats turi susiprast ir noret... Tai viskas kas perkama, neaishku kieno nuosavybe...

Mano situacijoje buvo taip, kad ka as pirkau, buvo mano, ka jis pirko buvo jo. Bet kad vyrelis ede ir shiko, atsiprasant, mano saskaita, tai kaip ir nemokamai gavosi. Vienu zodziu, turta kazkokiu budu iforminti reikia, nes kiek ziuriu moterys nuskriaustos lieka

Gultis į vieną lovą, kartu gyventi ir nesikalbėti, kas kam svarbiausia ir kas ko nori?! Na nežinau, nežinau.... Nemanau, kad kitas žmogus turi atspėti ar susiprasti, ko jūs norite. "Aš manau, kad tu manai..." Papraščiau tiesiai šviesiai klausti ir sakyti/kalbėtis.

O kur dingo romantika? Jei vyrui pasakysi, jis gal ir pasipirš... bet juk žymiai smagiau sulaukti staigmenos, kuri plaukia jam iš širdies....

Romantika visada svarbu . Kalba ne apie tai. Žmogui kyla konflikas viduje, kuris pasireikš ir išorėje, nepasitenkinimas griaus santykius. Nemanau, kad tai suteiktų daugiau romantikos (esant nepasitenkinimui, išlys).

nu čia žinai slidus dalykas nes gali gaut staigmenišką atsakyma kurio išgirst galbūt nesinori ypač jeigu kaip tu sakai plaukia iš širdies įsivaizduoju savijautą tada!