Ši tema įdomi tik psichologams. Kažkada vienas psihologas, tada dar studentas, savo bendramokslius apibūdino kaip kompeksų ir įvairių psichologinių problemų kamuojamus spuoguotus infantilus. Tai ne mano nuomonė

Ra
2009/06/23 16:42:39 16:42:39
Ši tema įdomi tik psichologams. Kažkada vienas psihologas, tada dar studentas, savo bendramokslius apibūdino kaip kompeksų ir įvairių psichologinių problemų kamuojamus spuoguotus infantilus. Tai ne mano nuomonė
ieva
2009/06/23 17:08:36 17:08:36
Žinom tas studentų "nuomones" koks pats, tokius ir kitus mato.
O tyrinėjant visgi nustatyta, kad psichologai gyvenime tvarkosi geriau (ir labaiu patenkinti) už statistinį vidurkį. Manau, tos studijos duoda naudos praktinės, o dar ir iš pacientų yra ko pasimokyti, jei žmogus nekvailas...
Svečias
2009/06/23 18:28:43 18:28:43
Jei žmogus nekvailas - jokių psichologų tada jam nereikia. Jis pats sau psichologas. Nemaža dalis psichologų su savo problemomis niekaip nesusitvarko ir prašo patarimo savo pacientų.
Samantta
2009/06/23 20:34:44 20:34:44
Nesutinku dėl silpnybės. Kaip tik - reikia būti stipriam, kad nugalėtum save ir pradėtum spręsti savo problemas. Tai mūsų visuomenės klaidingas stereotipas: "pas psichologus lankosi tik silpnieji". Ne, silpnieji geria, verkia, depresuoja etc- ir nieko ničnieko nedaro, kad pakeistų savo gyvenimą.
Samantta
2009/06/23 20:37:54 20:37:54
Justai, įdomiai parašei apie psichologus, tavo nuomonė daug kur teisinga. Noriu tik patikslinti: psichologai tikrai nežino visko apie žmones. Toli toli gražu. Bet tiesa ir ta, kad žino labai nemažai. Jie baisūs tuo, kad gali sukelti priklausomybę žmogui nuo savęs ir daugiau ar mažiau sėkmingai melžti iš jo pinigus. O nuostabūs tuo, kad išties gali padėti daug daugiau negu kitą sykį draugai ir artimieji (kurie dažnai yra neobjektyvūs, pavydūs, savanaudiški). Kas liečia mane asmeniškai - pažįstu psichologų, prieš kuriuos žemai lenkiu galvą ir pažįstu tokių, pas kuriuos net šuns nevesčiau. Viskas turbūt subjektyvu. Bet viena yra tikra - jei psichologas žiūri pirmiausia savo naudos (moralinės ar materialinės) - būtų geriau pas jį nesilankyti - tai ne psichologas, o atsitiktinis psichologijoje žmogus, atėjęs spręsti savo problemų. Jo vieta kitoje profesijoje.
Samantta
2009/06/23 20:51:31 20:51:31
Tu rašai ne apie save, o bandai pasislėpti už visuomenės nugaros . O klausimas buvo užduotas aiškus: kiek asmeniškai tu pažįsti psichologų, kad gali kompetentingai spręsti? Ir visuomenė, ir mes niekuo čia dėti. Kiekvieno patirtis vis kitokia.
Samantta
2009/06/23 20:59:58 20:59:58
Oi, kokia nesąmonė
ieva
2009/06/24 10:37:29 10:37:29
Samantta,
gal esi psichologė? Ar gal daug bendravusi su jais?
Būtų įdomu, jei psichologas koks nors pats čia apie save parašytų - kaip jam atrodo toji profesija, jis pats ir jo kolegos...
Dd
2009/06/24 10:44:06 10:44:06
Man atrodo, kad kiekvienas žmogus visada žiūri pirma savo naudos, ir tik paskui - kito. Tokia prigimtis. Vienintelė išimtis gal būtų mama, kuriai savas vaikas kartais brangiau už ją pačią. O daugiau tokių ir nežinau. Daryti kažką be akstino kaži ar ilgai ištversi. Profesija bet kokia greta pašaukimo dar yra ir pajamų šaltinis... O moralinis pasitenkinimas, manau, net ir šventoms mamoms būdingas.
Samanta
2010/01/17 16:58:05 16:58:05
[/i:1sl9qo8j]
[b:1sl9qo8j]Šitą kvailystę rašiau ne aš, o "garbingasis" svečias, liedamas pavydo ir pykčio tulžį. Nežinau, kas jus taip nuskraudė gyvenime, kad jūs griebėtės tokių nedorų priemonių... Tegu jus Dievas ar jūsų paties sąžinė teisia. Parašykite geriau paie save, anonime, pasivadinęs mano vardu. Spėju, kad labai norite būti į mane panašus .[/b:1sl9qo8j]