Nuomonė apie psichologus

Nekurie psichologai, psichiatrai, medikai, prokurorai serga profesinėmis ligomis ir jiems reikia pagalbos labiau nei jų klientams ir pacientams kartais.

Palankytum pas psichologą, nesvarbu kokį, konsultacijas, tai išmoktum vienaskaita kalbėti, ne bet ką pliaukšti, rūpintis pirmiausia savo psichika ir savo pinigais.

Arba psichologas pas mane ir sužinotų tikrąją padėtį - pažintų gyvenimo druską. Nebereiktų LR CK nešiotis kišenėje.

Ne, nu kada šitaip reikšmingai kalbama, tai žinoma, niekas negali prilygti ponui ar poniai.
Bet iš kur jūs taip viską žinote? "Tikrąją padėtį"? Ar čia iš tos operos, kad "jeigu faktai neatitinka teorijos, tai tuo blogiau faktams".
Manau, iš esmės nenorima suprasti, ką daro vienas ar kitas specialistas, o tik priskiriami savo įsivaizdavimai, kaip norėtųsi, kad būtų.

Mano nuomone, psichologas panasus i kuniga, jis buna geras ir blogas, juo galima pasitiketi ir ne, taciau nuodemiu padarytu nei vienas, nei kitas neatleidzia.

"Ar čia iš tos operos, kad "jeigu faktai neatitinka teorijos, tai tuo blogiau faktams" - taip, tai iš tos operos!

Matot, psichologai, istorikai, politologai, sociologai ir žurnalistai turi prisitaikyti prie valdančiosios politinės - ekonominės klasės poreikių ir konjunktūros, todėl ne visai laisvi ir ne visada gali padėti pagalbos prašančiam žmogui. Turi paisyti stipriojo teisės ir viršenybės, jo suteiktos jam galimybės dirbti, užimti tam tikras pareigas ir priklausyti tam tikram aukštesniam visuomenės sluoksniui. Žmogus gi nenori prarasti darbo, privilegijų, socialinės padėties ir patekti stipriojo nemalonėn. Tai suprantama, todėl ir nuomonė atitinkama apie psichologus ir kitus specialistus.

Paskutinysis pasisakęs komentatoriau,
spėju, kad ir čia, ir kitose temose pasirašinėji tamsta visokiais "vardais", bet turinys tas pats - vis apie kažkokias mistines daugiskaitas ir kažkokias neregimas galingas jėgas, klanus ir pan.
Pažįstu ir esu bendravusi ar draugiškai, ar per paskaitas, ar konsultacijose (individualiose, grupės) su ... gal bent 10 KONKREČIŲ, REALIŲ psichologų/psichoterapeutų. Ir gana daug (kaip mėgėja) tos srities knygų skaičiau.
Iš savo realios, konkrečios patirties negaliu patvirtinti nei Jūsų paskutiniojo, nei Vienaskaitos..., nei Daugiskaitos... komentaruose parašytų abstrakcijų (sunku jas būtų mintimis pavadinti).

Mielas žmogau, pavadinkit tai keverzone arba minčių teplione. Šiaip jau moterys Lietuvoje turi gerą nuojautą, kuri kartais, kaip sako tas pats Eurostatas, neapgauna, bet vis dėlto dauguma, manau, apsirinka. Kitaip nebūtų tiek daug vienatvės ir vienišų žmonių bei skyrybų ir vaikų be tėčių, begalės asocialų ir benamių. Aš nesiruošiu būti modernus ar liberalus gudragalvis, todėl nei pasaulėžiūros, nei savo stiliaus nekeičiu - nematau tam reikalo. Vardų turiu, bet ne tiek, kiek manote , neapsigaukite. Aš tikrai manau, kad pas mus nėra rimtų ekonomistų, politikų, mokslininkų, profesorių, ypač docentų(jaunų ir senų), kurie nuolat reikalą gadiną, nes tupime baisesnėje pelkėje negu likęs civilizuotas pasaulis. Logika tokia ir ji ne vien mano.

Aha, žodžių daug, o minties, apie ką tie žodžiai, nerasta.