yra toks dalykas... ju klausimai yra 87% i kuriuos jus atsakydami suteiksite jiems peno uzduoti kita klausima... is tikruju jus klabates us savimi...
bet ar nuo saves pabegsi ???
stai kur klausimas....
zinau..nes domejausi gilinausi naudojausi paslaugomis..
resiume? tie patys klausimai...tik praejas laikas...isvados...
sirdis draskoma
ateitis? miglota...
kasdienybe? egzistenciniu principu
vizija?
........................................................
sekantis klausimas ?
Matai, žmogau, taigi ne psichologui atsakinėji, o sau. Sakai jam, o kalbiesi su savimi.
Kas pas juos eina? Kas negali su savimi susišnekėti. Kodėl negali? - nes kažko nepastebi, tinkamai sau klausimo nesuformuluoja. Va, o psichologas suformuluoja. Jei kas sudėtinga, išskaido dalimis ir kantriai po vieną dalelę išsiaiškina. Pačiam žmogui dažnai precizikos pritrūksta. Nusuka atsakymą patingėjęs... o paskui dejuoja, kad lūkesčiai neišsipildė... kad yra vertas gyventi geriau, o kažkodėl ne taip išeina etc.
Jei atsakymai būtų tobuli, daugiau gyvenime klausimų ta tema nekiltų. Bet arba ilgainiui užmiršti, ką jau buvai atradęs, arba paaiškėja, kad tas sprendimas, kuris tiko dvidešimtmečiui, netinka keturiasdešimtmečiui. Reikia naujo atsakymo ieškoti, gerai, jei pavyksta savarankiškai.
Todėl aš nemanau, kad jei žmogui tenka ir vėl po kurio laiko psichologo pagalbos ieškoti, tai toji ankstesnioji buvo netikusi.
Nuo savęs bėgti nereikia.
Save reikia 1/ pažinti ir 2/ pamilti tokį, koks esi, be pudros ir makiažų
Nors tai ir neapsaugo nuo širdgėlų, sielvartų, vienatvės ir kt. ne visai malonių jausmų. Tačiau gal į juos nebeįpuoli dėl smulkmenų visokių.