mėlynakė: sveikos, mane tas pats likimas ištiko. Pati turiu šeima , bet vyro nemylėjau niekada tiesiog pripratau ir gyvenu jau 16 metu.O štai visai netikėtai ,netgi atsitiktinai per paklydusią žinutę, sutikau vyrą kurį pamilau iš 5 žinutės ,o jis sakė man pajuto meilę iškarto. negalėjau suprast kas vyksta. Svarbiausia tai, kad ir aš ir jis mylim rimtai pirmą kartą.Man 35 o jam 38 metai. Ir jis gyvena šeimoj be meilės . Bet ir aš , ir jis turim po 2 dukrytes, ir negalim būt kartu . Bendravom gal 4 mėnesius ,pagrinde telefonu, buvom ir susitikę ,buvimas šalia tiesiog iš proto vedė. Myliu jį kaip beprotė,atiduočiau viską ,už buvimą kartu. Bet deja, jo situacija sudėtinga jis negali visko mest ,be galo myli savo mergaites.Ir nusprendė viską nutraukt , kad vaikai turėtu šeimą , bijo kad žmona nesužinotų. Tai va kankinuosi 2 mėnesius, dėl meilės . Tai kas mums nutiko tai žodžiais paaiškint neįmanoma.Klausiau net dievo , kodėl siunčia beprotiška meilę tik akimirksniui .Baigiu išeit iš proto, buvau pas būrėja ,ji man pasakė kad šis vyras mano sielos dvynys .Ir pasakė kad mes busim kartu, tik aš nebetikiu nebegaunu iš jo net žinutės. Žinau jo charakteris labai kietas , jis skorpijonas jai ir kenčia tai neišsiduos.Pažįstu jį tik keletą mėnesių , o atrodo kad pažįstu visą gyvenimą.Kaip kankinuosi dieve mano , nežinau kur rast nors truputi ramybės. Niekada gyvenime , negalvojau kad mane aplankys tokia beprotiška , trumpa ir nelaiminga meilė. Tai va koks gyvenimas , pateikia mums staigmenų tokiu kad net nežinai kaip su jomis tvarkytis.
Kai nenori ieskai priezasciu, kai nori galimybiu. Istikro sunku kazka patarti tokioje situacijoje, nes tiesiog teisingo sprendimo nera. Yra tik tikimybe pasielgti teisingai arba suklysti. Turiu tokia problema, dazniausiai netikiu zmonemis ir tai ka jie sako. Va pvz teigiat kad be meiles gyvenat 16 metu. Man tai tiesiog keista ir nesuvokiama, kaip galima tuoktis, gyventi kartu, gimdyti vaikus be meiles. Ar tiesiog ta meile praejo, ja uzgoze rutina ir kasdienybe? Sunku tiketi, kad per visus tuos metus yra tik ipratimas. Daznai zmones budami kartu net neisuvokia to kaip jie istikro tinka vienas kitam. Visi zinome posakius, kad svetimam kieme ir zole zalesne ir duona skanesne ir tik neteke to ka turim suprantam kaip tai mum buvo svarbu ir reikalinga, ir kaip nieko verta pasirodo tai kuo taip susizavejome ir akimirksniu uzdege mus. Zmones toks sutverimas, zadejimas ir sakymas nevisada yra tai kas sakoma, del ivairiu priezasciu, kartais suvokiant tai kartais nesuvokiant. Sakot "zinau jo charakteris kietas" - tik ar jus 100% tikra, kad butent taip ir yra? man ne karta yra merginos tvirtinusios, jog as tikrai toks, o ne kitoks, nors as megindavau joms irodyti priesingai. Taigi visada reiktu meginti blaiviai pasverti, kas realu, o kas yra jusu susikurta iliuzija ir matymas to, ka norite matyti.
betkokiu atveju yra keli variantai. galvojau galimi tik 2 variantai, bet pradejus rasyt pamaciau jog vistik ju yra daugybe, priklausomu nuo ivairiu faktoriu, tad gal visu nerasysiu Priimkim, kad tai ka paraset tiesa ir tikrai nemylit jus dabartinio savo vyro. Tada galit arba toliau sedeti ir laukti neaisku ko, arba imtis kazka daryti. t.y. skirtis ir meginti gyventi laiminga ir pilnaverti gyvenima. Bet jei naujoji jusu meile labai "lauzosi" tai gal tiek is jo tos meiles ir tera, arba tiesiog pats zmogus nera dar tvirtai nusprenes. Taigi reiktu suvokti savo sprendimo svarba, ir prisiimti atsakomybe uz pasekmes kokios jos bebutu. Norit kazka pakeisti - imkit ir keiskit, bet nepavykus reikia suprasti ir pripazinti savo klaida, bei sugebeti atsakomybe, kaip savo apsisprendimo pasekme, kas nesuteikia pagrindo nusivylimams, ar liudesiui. geriau daryti ir klysti, nei nieko nedaryti ir ziureti kaip gyvenimas eina pro sali...
Nezinau ar ka suprasti is mano rasliavos, velyvas vakaras, nesirisa man mintys, norisi daug pasakyti, bet parasyti ne taip paprasta
P.S. reikia tiketi ne burtininkais ir shamanais, o savimi
