Kaip pamiršti mylimą žmogų?

Kalbėsiu atvirai, jeigu jautrus žmogus, neskaitykit - nemylėjo, nei pradžioj, nei per vidurį, nei pabaigoj. Aistra ir susižavėjimas buvo, ne meilė(tiek laiko per maža jai atsirasti). Patariu nesikankint, nesvarstyt ar buvo kažkas ne taip, tiesiog išbraukt ir užmiršt - tų kas mus paliko prisiminti neverta, juk jie patys tai pasirinko, žinoma ir neapykantos laikyti nereikia, tiesiog paleiskit viską, kas su tuo žmogum susiję, iš pradžių bus sunku, paskui suprasit, kokia naivi buvot

Mergyt, žmonės išsiskiria ir po 10, 20 metų bendro gyvenimo.Ką db tau daryt? Neleisk sau galvoti apie jį, sąmoningai kreipk mintis į kitus dalykus, nepersukinėk filmo 100k, nekaitink nei širdies nei galvos, nosį aukštyn ir pirmyn.

[url:jl5yvb84]http://pazintys.draugas.lt/ngrupe.cfm?lytis=1&amzius=25&amzius2=35&miestas=[/url:jl5yvb84]
Kiti dalykai. O kur ten dar seksas per pirma pasimatyma.

O kur dar ten, kai po sekso per pirmą pasimatymą po 9men. pasaulį išvysta nauja gyvybė? Jau nori nenorį mintys į kitą filmą persisuka

Pritariu Deepsorrow, daugybė žmonių mūsų gali nemylėti (arba mylėti), bet nuo to mes netampame nei blogesni nei geresni. Atkreipkite dėmesį į tuos, kurie jus myli, o nemylinčius paleiskite, nebent norite papildomo širdies skausmo ir aukos jausmo.

Mielosios, skaičiau visų jūsų komentarus, radau tiek daug bendro ir kartu pasijutau tokia išskirtine. Mano situacija yra tokia,tik dėl mano kaltės Galbūt pasirodysiu aikštinga, nesubrendusia, vėjavaikiška ir nežinanti ko noriu princese, tuomet visiškai su jumis sutiksiu, aš tokia esu ir tikrai tuo nesididžiuoju. O yra taip:
vieną žmogų pažinojau daug metų, buvome ilgą laiką tik pažįstami, nelabai vienas apie kitą žinojome ir nelabai norėjome sužinoti. Tačiau laikui bėgant kažkas pasikeitė, labai gerai pamenu Šv. Kalėdas kai jis man parodė dėmesį kaip moteriai, tuomet jis buvo išgėręs ir aš tai palaikiau linksmu žaidimu arba kaip tada maniau nesusipratimu. Tačiau tai nebuvo vienintelis vakaras, tai vis pasikartodavo mums susitikus, susitikimai vis dažnėjo. Ir nežinau kas mane įtraukė į šį žaidimą, pasielgiau kaip tikra kiaulė, pradėjau žaisti jo jausmais. Neprisileidau jo arti, tarp musų niekada nieko nebuvo, tačiau jo ir neatstūmiau. Man patiko jo rodomas dėmesys, jo švelnūs-nekalti prisilietimai, aš mėgavausi net jo žiūrėjimu į mane. Buvau it rožė kuri maudosi spinduoliuose. Dažnai pagalvodavau apie savo velniuką ir tie susitikimai man tapo labai svarbūs. Mes retai likdavome vieni, tačiau kai tai nutikdavo aš jaučiau begalinį švelnumą iš jo. Dabar prisimenu kaip būdavo gerą kai glostydavo mano rankas,kaip uostydavo mano plaukus. Ir aš kaip liūtė gindavau jį jei kas ką apie jį pasakydavo,kaip dabar pagalvoju,tuomet jaučiausi turinti į jį teisių. Mes susirašinėjome žinutėmis, kalbėdami per skypa klausydavomės muzikos, vienas apie kitą žinojome labai daug. Mes net juokaudavome tik mums suprantamomis frazėmis. Aplinkiniai nuolatos mus poravo,nes matė,kad mes esame daugiau nei tik pažįstami. Ir jei atvirai aš išsigandau, kai supratau,kad man tai nebe žaidimas, kad tai daug rimčiau. Aš nuolat jį atstumdavau, niekada neleisdavau pasakyti ką jis man jaučiau, nes tik pasisukus kalbai apie jausmus, aš nukreipdavau kalbą arba viską paversdavau juokais. Ir tikrai nežinau ką jaučiau tada jam, bet pabėgau nuo jo ir nuo tų painių jausmų manyje. Išvykau. Palaikėme santykius net man išvykus. Po keletos mėnesių grįžau. Gaila,bet buvo jau per vėlu. Kai grįžau sužinojau, kad jo draugė laukiasi. Negaliu kaltinti jo,nes pati jį įstūmiau į jos glėbį. Net būdama išvykus jį raginau su ta panele bendrauti, nebijoti pamilti. Kai sužinojau,kad ji laukiasi kažkas manyje apsivertė, aš pasijutau blogai. Ilgai su juo kalbėjomės ir man pasidarė dar blogiau. Nes jis pasakė,kad nemyli tos draugės, kad viskas turėjo būti kitaip,kad jo ir mano gyvenimai turėjo būti kitokie. Tačiau jis negali palikti jos,nes ji laukiasi jo vaikelio. Man vaikelis yra šventas dalykas ir ta jo panelė yra geras žmogus. Aš negalėčiau įsiterpti tarp jų, nes pati jo tada atsisakiau ir dabar garbingai turiu pasitraukti. Bet kaip tai padaryti kai širdis pamačius jį,pradeda vis smarkiau plakti?kaip būnant su juo priversti save nedrebėti? ir nesvajoti apie mūsų susitikimą? ir kaip save suprasti?ar aš jį myliu ar tik kaip maža mergaitė trokštu to ko nebegaliu gauti?

Pasimetusi jausmuose, greičiausiai pati buvai nesubrendusi meilei, jautei labiau draugiškus jausmus. Draugo dėmesys buvo malonus, bet rimtiems sąntykiams dar pati buvai neužaugusi, kitaip nebūtum išvažiavus, nebūtum skatinus jo draugystės su kita. Graži draugystė paliko daug šiltų prisiminimų.. Tačiau šiai dienai geriau kurt savo rytojų be jo ir netrukdyk augti naujai besikuriančiai šeimai.

Mes dažnai pradedame ilgėtis to, ko nebegalime turėti. Bet - ir tai praeis...Laikykitės. Nuolat pažinkite savo jausmus.

ir nesvajoti apie mūsų susitikimą? ir kaip save suprasti?ar aš jį myliu ar tik kaip maža mergaitė trokštu to ko nebegaliu gauti?

Dvi iseitis. Pirmoji isvaziuoti. Antroji iseitis, ta kad trecioji moteris turi apie tai suzinoti. Ne is Taves.

geriausia butu neskubeti darant sprendimus.
Nera viskas cia taip blogai kaip tau dabar atrodo.

žinau,kad nėra viskas labai jau blogai nuoširdžiai džiaugiuosi ta maža gyvybe,kuri ateis į šį pasaulį ir,kad kokia aš bebūčiau tikrai žinau,kad neįsiterpsiu į tą naują,jauną šeimą