Svečias: Labas issiskyriau su zmona pries 6 men nu dar nevisai dar poperiai nesutvarkyti bet jau 6 men nebegivenam kartu,ji mane kankina erzina nes pas ja jausmu nebera ji turi kita as kiekviena diena galvoju apie ja skaudu kaip atsikeliu ryte ir nera salia jos net nesinori nieko is givenimo... kiekviena nakty ja sapnuoju su kitu ir visokius sapnus tik apie ja net nezinau ka daryti noriu uzmirsti nes ateities nebebus kartu bet as ja myliu begalo ir negaliu uzmirsti norejau vaiko su ja giventi grazu givenima praleisti visa likusy kartu,bet taip gavosi kad jai tik pinigai rupi ir linksmybes clubai ir isgerinejimai su draugem tai ir atsisake manes....
ir pies issiskirima ji jau man sake kad laukia tos dienos kada mane paliks.... kaip man skaudu buvo tai turbut kad niekas nezino...
kaip noreciau su ja buti giventi ir jaustis mylimas bet to nebebus nes ji to nejaucia man visiskai....
ka daryti kad ja uzmirsti kad nebegalvoti ir atsikelus ryte dziaugtis diena vaistai antidepresiniai nepadeda niekas nebepadeda nes bijau kad nenusirisciau dar zemiau nei esu... stengiuosi susitvardyti ir sutvarkyti savo givenima bet vis kaskas islenda is jos puses..
Kaip jai reikia pagalbos padedu bet poto ji tesiog pasijokia ir sako as tik linksmai laika praleisti norejau kaip, parodo kad jaucia kaska bet tai tik jos zaidimas kad mane panervoti ir vel palieka mane kvailio vietoi....
Gal kas galite padeti pamirsti ja ir pradeti man nauja givenima sukurti seima ir giventi laimingai.
Aciu
Kaip susirasti šeimą, deja tikrai negalėčiau patarti, nes visi mes ieškome ir skirtingų žmonių ir skirtingų, mums priimtinų šeimos modelių, mūsų modelių, tad čia viskas tik nuo mūsų ir priklauso.
Kiek supratau iš tamstos posto - tai buvo lyg ir pirmas toks atvejis jūsų gyvenime, kuomet jumis tiesiog pasinaudojo ir tiek. Turiu nuvilti toliau jų irgi bus, tačiau galiu ir paguosti, kad būtent po to pirmo šalto dušo su laiku atsiranda ir nauja juslė - būtent tokiems dalykams, nėra tai sąmoningas dalykas, greičiau įgytas instinktas, bet juo remtis ar bent apsvarstyti toliau netik verta, bet privalu.
To jausmo kurį jauti po tokio įvykio niekam nelinkėčiau, tai etapas kuomet viskas, ką tu jauti pakišama po stambiu štampavimo presu, tas spaudimas, audinių ir kaulų emocinis traiškymas, karatais gali privesti prie žmogaus, kaip asmenybės visiško sužlugdymo, bei pojūčio , kad gyvenimo toliau nėra.
Niekada savęs nesigailėk - tegul tavęs gaili kiti. Tu esi išskirtinis, nes vienodų žmonių nėra, tik nesuprask klaidingai tai gali būti tiek tavo pliusas, tiek minusas - o minusus kaip besikeičianti asmenybė žmogus pagal jo valią arba susitaiko ir pripažįstą, bei įvardina, arba naikina - čia pasirinkimo laisvė. Verta visada įsigilinti į save ir pamąstyti, kokia galėjo būti vieno ar kito rezultato priežastis.
Tačiau ilgai žvalgytis ir tarpti praeityje žalinga - pelėsis metasi - priekyje yra tai kas mums duota ir tai ką mes susikuriame ir ko trokštame, ko siekiame.
Toliau rekomenduoju auginti storą odą, šarvą - žaisti lygiai taip pat kaip buvo žaidžiama su jumis, o įsileisti kai suprantate, jog žmogus tikrai yra to vertas. Vienintelis patarimas neteikit iliuziniams jausmams pagrindo, jei nesat tikras, kad žmogus dabar yra tas, geriau jam tai atvirai pasakyti - iš abipusio supratimo dažnai gimsta netikėtas rezultatas, o ilgainiui ir jausmas, kurio tikriausiai dauguma ieško. Svarbiausia mano galva, niekada nesileisti padaromam tuo asilu, kuris nuolat tempia princesės karietą, o tapti tuo žirgu(ar mulu), kuris dvikinkę karietą temps su patikimu partneriu, o toje karietoje kilmingi damos ir ponaičiai bus jūsų palikuonys, dėl kurių tą karietą verta tempti ir per giedrą ir per darganą.
