Kaip pamiršti mylimą žmogų?

Jausmas abipusis, bet tai jau nesvarbu. As ji paleidau...............o sirdis plysta, bet taip bus geriau.

LAIKAS laikas laikas. Viską užgydo tik laikas... arba... nauji jausmai. Kiek kartų buvau palikta, kiek kartų buvau išduota, bet stojiesi žmogus tvirtai ant kojų ir žengi toliau savo vingiuotu gyvenimo keliu

Kazi kodel visi mano, kad laikas gydo. Laikas tobuliausia zudymo masina, jei neini su laiku, tu lavonas.

vienam žudymo kitam gyvenimo dar kitam beprasmybes... daug tų mašinų žiūriu kiekvienam užtenka pasirinkti tinkamiausią variantą ir VUALIA

C'est l'amour qui tue... Mais ce n'est qu'après de nombreuses années. Perdre un être cher ... mais l'amour de longue vie. Je vous comprends. Maintenant, j'aime la vie ...
Būtų liūdna, jei nebūtų taip graudu... Kai gyvenime lieka tik tiek, manau verta imtis kažko naujo... bent užsienio kalbos mokymosi...

tai kad niekas nepadeda norisi kazko griebtis bet nera jegu ir noro...

Kam reikia kankintis norint pamiršt mylimą žmogų? Taigi reiktų sau išsitrint dalį atminties galvoje Geriau džiaukitės prisiminimais, apie tai kas buvo gera, ir kad tai įvyko jūsų gyvenime. Noras susigrąžint mylimą žmogų yra tiesiog savininkiškumo jausmo išraiška. Išsiskyrei - vadinas buvo kažkokios klaidos, padarytos kažkokios išvados, negalite būti kartu ir fsio.

net juoka kele,kaip jus cia skundziates dėl tos meiles , raso cia 14-15 metu paneles kaip yra iskaudintos....
rasot kaip sunku,jai net nesat artimai buvusios su tuo zmogum,pagalvokit kaip jaustis tom kurios prabuvusios ilgai,kurios leisdavo su mylimu zmogumi kiekviena miela diena, kurios girdėdavo pazadus,kad ju niekados nepaliks,kurios mylėjo atsidavusios ir liko iskaudintos.... zmones supraskit kas yra meile,tada sakykit,nes per visa savo gyvenima mylėjau tik viena zmogu,kuri dabar pati palieku,palieku kad ir kaip skauda sirdi,palieku nes nemoku susitaikyti,kad mane isdavinėja ir man meluoja,nebegaunu tiek demesio kaip pradzioje,nebeigirstu tokiu zodziu,dabar juos isgirsta kitos....o jus cia verket,kad nusiziurėjot,pakalbėjot ar kaskas tokio.
Nenukrypstant nuo temos manau imanoma pamirsti mylima zmogu,bet tam reikia laiko labai daug laiko. dabar ir pati kenciu begalo,ir zinau kad tai tesis ne vienus metus.

Uzjauciu tamsta del to ka isgyvenat, tik noriu pasakyt tai gali testis ir ne taip jau ilgai, todel nereikia save uzprogramuot kazkokiam konkreciam terminui, nereikia specialiai daryt is saves kankinio, kad ir kaip blogai viskas atrodo.
Kodel jus manot, kad tos 14 metu paneles jaucia mazesni skausma uz jusu? Pirmas skausmas visada atrodo pats didziausias , del to paaugliai net zudosi...Niekas nezino kokio sunkumo rasta nesa kitas zmogus, bet kazkodel mums atrodo, kad musu rastas pats sunkiausias.

Labukas, paskaitinėjusi ir aš nutariau prisijungti ir papasakoti savo istoriją.
Nebežinau ir aš kur bedingti ir ką bedaryti, myliu jį labiau už orą, labiau už save. Tad ir skauda labiau negu kada gyvenime yra skaudėję. Myli ir jis mane...bet gal nuo pradžių. Esu ištekėjusi turiu sūnelį, bet gyvenu Lietuvoj viena, nes vyras jau 5 metai gyvena ir dirba užsienyje, grįžta nebent 2 savaitėm namo, nors visos galimybės yra grįžti kad ir kiekvieną mėnesį. Tai va sutikau prieš keletą metų žmogų su kuriuo iškart atsirado ryšys, bet i tai nekreipiau dėmesio ir išskridau iš Lietuvos, po metų grįžus netikėtai prasilenkėm pradėjom bendrauti, kol dar po metu nutarėm susitikti. po pirmojo susitikimo nebeėjo išsiskirti, atrodė, kad pažįstami visa gyvenimą, pokalbių temos, supratimas, mastymą apie gyvenimą visiškai toks pats, atrodo mano pačios mintys tik dar papildomos. neužtenka man žodžiu apsakyti viso to jausmo kaip yra, meilė ir aistra beprotiška nors jau po susitikinėjam 2 metai , bet jausmas tik auga, nors ir daug skausmo ir ašarų išlieta. Verkėm abu kaip maži vaikai kai galvojom kad negalime būti kartu , metus praverkę, nebebijome nieko tuo labiau kad vyrui visiškai tai nerupi, būname gražiai, bet negyvenam kartu tai dažniausiai tik savaitgaliais. Jis įpratęs gyventi vienas nors atstumas 10 min. nuo namu tai man ir nesuvokiama,kad negali ateiti dažniau. keletą kartų sugavau meluojantį ir nuo tada nebeturiu ramybės, vis manau man kad man meluoja. Nors ir tėvai jo apie mus žino, bet neapleižia jausmas kad apgaudinėja, jis gražus merginu dėmesio nestokoja o ir pats linkęs i kiekvieną dėmesį atkreipti, mane tai skaudina , gal man reikia gyvenimo kartu nes nebenoriu to nežinojimo, bet ji stabdo laisvės netekimas, tai noriu ištrint jį iš gyvenimo iš minčių iš širdies tai žinau, kad nepavyks.. bet nebenoriu kankintis ir verkti kiekvieną vakarą, nebenoriu ,,:(( patarkit kaip tai padaryti ? Žinau, kad jis manęs nenori paleisti ne vieną kartą jau bandžiau visa tai nutraukti bet... nežinau ar čia suprantamai situacija aprašiau stengiausi neišsiplėsti bet reikia apie tai pasikalbėti rasti išeitį ..