Kaip pamiršti mylimą žmogų?

Ši situacija galbūt tik nuorodą į gilesnes problemas. Suprantu pati, kaip sunku sau atsakyti į klausimą kodel taip elgiamės, kame reikalas? Linkiu sėkmės bandant išeiti iš to beprasmio rato. Gal ir į psichologą vertėtų pasikreipti, kad padėtų suprasti situaciją.

Zinau, ir as ta jausma. Protas sako viena, o jausmai kitka. Tiesiog atsimink, kad be jo ir taip yra ka gyvenime veikti. Man tai padeda - darbas, studijos, sportas, beprasmiski pokalbiai, mazuciai gyvenimo malonumai... O kai jau prastai prastai - rasau jam laiskus, kuriu be abejo neissiunciu; na, bent lengviau pasidaro... tam kartui.. :)

Meile - pats graziausias jausmas, priverciantis kurti , judeti i prieki, siekti...Bet jis neturi buti egoistiskas, nebutinai musu meiles objektas turi atsakyti tuo paciu.Ismokit myleti ir dziaugtis tuo jausmu, nesisavinkit objekto ir viskas jusu gyvenime pasikeis...Meile yra dziaugsmas, bet jei ja padedam ant altoriaus ir meldziames jai...mums nelieka laiko dziaugsmui... va cia ir prasideda visos problemos.

Uzjauciu, kad kankinates, vadinasi esate nelaiminga.O juk meile pozityvus jausmas:)kai tampame jausnu be atsako, fantaziju ikaites-kenciame, vyrukui tokia patogi:)kur dings vargsele?as jai svarbus, reikalingas, tad galiu gyvent kaip noriu ir grist arba negrist kada noriu :)nes kai juos kankina nerimas, jausmai, noras buti kartu, jie padaro viska, kad taip butu :)tad sekmes susivokti situacijoje paciai ar su psichologo pagalba! siulyciau maiau diskutuoti forumuose ar su draugemis, nes dar 10m sugaisite ,,paklydusi''.

Jei nuoširdžiai nori pamiršti, stenkis nesusitikt, prisimink kiekvieną epizodą,kur jis buvo ne toks,kokio norėtum, nuvainikuok jį savo mintyse, užkrauk galvą kuo nors nauju (sportu, knygomis, kokiais nors kursais), naujai pažvelk į tuios, kurie Tavim domisi. Skausmingą meilę geriausiai gydo laikas ir nauji jausmai. Mano išbandyta. Sėkmės!

Kvailiausias klausimas. Ir kam gi reikia pamiršti. Bus gražūs prisiminimai senatvėje, galėsit anūkei pasakoti kaip gražiausią pasaką. O patarimas paprastas (taip sakydavo mano močiutė) reikia tekėti už vedančio, o ne už žadančio. Iš vis įsimylėjimas ir vedybinis gyvenimas du skirtingi dalykai. Šeima visam laikui, o meilė...

Atsimerk pagaliau.Jeigu tu jį myli tai dėl jo padarytum viską, ar ne taip.Jeigu jis tau toks brangus, ir žinai kad jis tavęs nemyli,todėl tu jam esi našta. Jis velka tą naštą(t.y.tave).Tai padaryk dėl jo paskutinį gerą darbą nebevargink tu jo ,palik, juk tu jį myli o jis tavęs nemyli.Nebekankink jo.Po truputį tai virs pagarba o ne meile.

Ačiū, Jūsų patarimai tikrai protingi ir nuoširdūs.
Aš su juo nekontaktuoju jau keli mėnesiai, telefono nr pasikeičiau, į el. p. laiškus neatsakau ir gavos vos ne atvirkštinis variantas..dabar jis man intensyviai rašo...(anksčiau aš daugiau rašydavau , jis tylėdavo).. rašo, jog aš vienintelė moteris, kurią jis kada nors mylėjo, tik anksčiau to nesuprato ,nedrįso pasakyti bijodamas būti atstumtas,nes visos jo buvę merginos norėdavo tik pinigų...ir pan., jis prašo, jog atvažiuočiau gyventi su juo (jis užsienyje gyvena jau keletą metų).Man jo gaila kartu, aišku ir likęs tas gilus jausmas jam.., aš tikiu, jog jis vienišas,nes keli metai gyvena vienas.., tiesiog jis per daug save mylintis egocentrikas, galvojantis apie save,.. charakteris jo tikrai bjaurus.., tai žmogus, kuris gali drėbti kitam bet kokius žodžius, net nesuvokdamas, kad įžeidė..,aš abejoju ar jis suras merginą, kuri norėtų būti su juo.Nes būti su juo, tai reiškia pamiršti save, ir daryti viską tik dėl jo, tenkinti visas jo užgaidas.
Nepaisant viso to aš jį vis dar myliu, gal ir mylėsiu visada.., bet pagalvojus apie buvimą kartu.. įsijungia tarsi koks stabdis.. vis noriu jam atrašyt , labai jo pasiilgau ir beprotiškai noriu susitikt.., bet negaliu jam atsakyt.., bijau, kad susitiksiu ir vėl kankinsiuos.., aš labai daug prisikentėjau su juo per tuos kelis metus, labai pavargau.., noriu normalaus ramaus gyvenimo,..atsirado žmogus, kuris nuoširdžiai mane myli, rūpinasi manim, mano sūnumi..,
ir kažkaip susimąstau, jog ta jo meilė nėra tikra , tai jam galbūt gavos kaip narkomanui poreikis gauti dozę narkotikų kasdien.., nes rašydavau, skambindavau jam kiekvieną dieną, susitikdavom kas keli mėnesiai..gal aš jam buvau tik paprasčiausias sekso objektas..Galbūt, kaip kažkas rašė mes meilę suprantam skirtingai..

O neatrodo jums , kad pati jauciates egoistiskai to zmogaus atzvilgiu?? Gal jis is tikruju jus myli, gal zmogus nedriso pasakyt anksciau arba tik veliau jus isimylejo.Mano vyras taip pat buvo labai uzdaras, jei ne mano iniciatyva nebutume ir susituoke.Dabar 22 metai kartu laimingai gyvenam.Ar neverta pabandyt jei mylite? Vienas turi nusileisti , gal ir kiek daugiau pasiaukoti.Mes juk moterys_stiprios , vyrai daug silpnesni uz mus, jie nuolat nori supratimo, rupescio jais.Zmogus juk neieskos vien del sekso kelis metus, reiskia kazka tai jaucia jums.Cia visu patarimai- tai arba vienisu atstumtu senmergiu , arba niekad nemylejusiu.Jei mylite turite aukotis. sekmes

Ogal jam tik truksta jusu demesio.As siulyciau likt su zmogum , kuris jauciat jog tikrai myli jus ir vaika.