Geneologinis medis

Ar domitės savo giminės praeitimi ar jums rūpi giminės geneologinis medis?

Aš buvau vyro giminių susitikime. Buvau maloniai nustebinta, kad žmonės taip stengiasi palaikyti ryšius su artimaisiais, organizuoja susitikimus. Net geneologinį medį didžiulį nupaišė.

Deja, mano giminėje tokių tradicijų nėra. Aš net savo prosenelių vardų nežinau...

Turiu pripažinti, kad aš irgi nė vieno iš savo prosenelių vardų nežinau... Bet tiesą sakant man nelabai įdomu tai... Esu kilusi iš paprastų kaimiečių, ne kokių bajorų, tai kažko labai įdomaus neiškapstyčiau net pasidomėjusi.

Aš labai gailiuosi ir mano mama labai gailisi, kad neišsiklausinėjo savo brolių, kol jie buvo gyvi, apie savo giminę, kuri tikrai turėjo labai įdomią istoriją. Aš žinau tik tiek, kad prosenelis buvo caro Nikolajaus kariuomenės buhalteris... Aš tada buvau maža, o mamai visai tai nerūpėjo. Užtat tėtis, kai išėjo į pensiją, paaukojo turbūt porą metų, išvažinėjo visą žemaitiją ir surinko visas žinias apie savo plačią giminę. Ji tikrai plati, nes tėtis turi I-os eilės 52 pusbrolius ir pusseseres, tai kiek aš tada turiu II-eilės giminaičių? Ir viską surašė ir atspausdino savo jėgom ir lėšom tokioj knygelėj, kurios po 1 egzempliorių padovanojo savo artimiausiems ir mieliausiems žmonėms. Bet praėjo pora metų, atsirado naujų žinių, knygelę jau reiktų redaguoti...Tame matau 2 teigiamus aspektus:
1. vaikai ir anūkai sužino visą savo genealoginį medį,
2. žmogus pensininkas užsiima sau maloniais ir naudingais dalykais, kurie leidžia pamiršti ligas ir t.t., kas būna negero tokiam amžiuje ir vėl pasijausti svarbiu ir naudingu.

Iš atsakymų spėju, kad Agnė atstovauja jaunesniajai kartai, Ugnelė - vyresniajai. Ar aš neklystu? ;)

Pataikei :) Kiek galiu spėti pagal jų įvairus pasisakymus - Agnei apie 24 metus, Ugnelei - apie 45.

Tai yra tipiska Vingiu Jono tautos mastysena...

Tai yra tipiska Vingiu Jono tautos mastysena. Mat juos domina tik princai giminaiciai...

Tokie medžiai turbūt aktualūs vyrų giminei, nes pas mus patriarchatas - giminės nustatymas pagal vyriškąją liniją. Merginai ištekėjus už vyro baigiasi jos pavardės plitimas ir toliau ji pratęsia tik savo vyro linija. Aš kaip tik šiuo metu pradėjau kurti geneologinį medį. Ačiū Dievui dar gyvas dėdė, kuris turi auksinę atmintį ir išvardino apie 100 giminaičių su vardais pavardėm. Kitas žingsnis - skaityti bažnyčių gimimų, mirimų knygas, kurių nemažai yra nuskanuota ir sudėta į internetą. Bet ko gero šitą darbą pasiliksiu pensijai kai turėsiu daugiau laisvo laiko :) Beje, yra specialios programos geneologiniams medžiams kurti, kurios labai palengvina duomenų surašymą.

Genealoginio medžio kūrimas įdomus ne dėl giminės kilmingumo atkapstymo, bet kad surenkama visa galima informacija apie gimines, jų likimus, sukurtas šeimas, pasiekimus, nelaimes ir t.t.,ko jau mes, vaikai, o juo labiau anūkai, nebūtume nei atkapstę kada, nei sužinoję.

Žurnale Istorijos perskaičiau įdomų straipsnį apie genetiką. Ten aiškino, kad savo giminės geneologinį medį labai svarbu žinoti iš medicininės pusės, t.y. kokios ligos šeimoj buvo, kokios problemos su sveikata. Tada galima žinoti, kokiomis ligomis rizikuoji susirgti ir kokias gali paveldėti vaikai. Taigi giminės geneologija ne tik istoriniu aspektu gali būti svarbi.