Kažin ar galime mes spręsti kas yra normalu, o kas ne, jeigu kitoks – vadinasi nenormalus, smerktinas. Viskas labai paprasta ir elementaru ir taip visada buvo, smerkiami ir pjaunami kitatikiai vaduojant šventąją žemę, kitokių kaltinimas erezija ir deginimas ant laužo, skirtingą nuomonę turinčių trėmimas ir elementarūs nūdienos konfliktai tarp paprasčiausių subkultūrų, kaip pankai ir urlaganai.
Gal ir nenormalūs registruojasi, jeigu nenormaliu laikysime – godumą, išrankumą, tingumą, laiko ar paprasčiausio bendravimo stoką etc. Žmonės siekia palengvinti viską ką tik įmanoma, pradedant darbu ir baigiant naujomis pažintimis ir tai natūralu, jeigu tik yra pasiūla atsiras ir paklausa. Kiek pažinčių gali užmegzti gyvai bendraudamas – na 3-5 per vakarą ir tai reiktų labai pasistengti, kiek pažinčių gali užmegzti tokiose svetainėse – kiek tik spėsi atrašinėti, vienu metu gali bendrauti su keletu ar keliolika pašnekovų, galų gale dalis net neieško pažinčių tiesiog nori bendrauti ir tiek. Manau kad visose situacijose žmogus privalo turėti pasirinkimo laisvė iš keleto galimybių, o kiek jų susikuriame priklauso jau nuo mūsų pačių. Sakykime buvo 2 draugai Petras ir Antanas – Petras buvo impulsyvus jaunuolis, 20 metų susipažino su mergina ir aistros apakintas vedė, Antanas gi buvo ramesnis rinkosi ilgiau, po 15 metų jie susitinka – Petras porina, kad išsiskyręs, vaikus mato retai, kad tuomet paskubėjo, dabar blaškosi vienas, nes bijo vėl kartoti senas klaidas – Antanas pasakoja, kad pagaliau rado sau artimą žmogų – vedė, augina vaiką ir noras žvalgytis į kitas ar kvestionuoti savo pasirinkimą niekada nekilo. Faktas kad žmogui pasirinkti lengviau, kada yra mažiau galimybių, bet ar tai geriausia išeitis.
O kalbant apie tuos vadinamus kunigus na ko jūs tikitės nevisiems vesti leidžia įžadai (jeigu jie išvis tokius davę, nėra išdrėbti iš seminarijos ir viskas kas liko tėra sutana ir koloratka(čia ta balta apykaklė jei kam neaišku)), o kad per mergas eina tai niekam čia nepaslaptins, kad choristes ir vargonininkes kabina, kad su mergom pirty duodas, esu net su vienu tokiu kalbėjęs – sako man tai darbas, baigiu darbą ir aš žmogus ir man atsipalaiduoti norisi, taip kad manęs tai nestebina