O jėzau Tai kodėl negali išsiskirti, jei nemyli? Kaip gyvnti taip apsimetinėjant?
Tai aš neapsimetinėju, tiesiog gyvenu kartu...
DEKOJU visiems, kas pasisakot, tai padeda vien psichologiskai - stengiuosi mastyti objektyviai ir galvoju tiek is savo tiek is drauges puses.
1. Privalau paneigti komentara del demesio - jo buvo daug ir grazaus iki pat siu dieneliu. Dabar galvoju, kad gal net per daug... (kiekviena diena buckis iseinant ir pareinant, rytas su kavos puodeliu i lovyte ir pusryciais, laisvadieniai su pasivaiksciojimais, vienas kito isleidimu sportuoti, sventines dienos su pietavimais kavinukese, buvo mada kiekviena menesi nueit i spektakli ar meno galerija, nuvaziuot pas draugus)
2. delioju taskus prisimindamas, kad flirtuoja ne su visais vyrais. Buvo tokiu bendradarbiu, kuriems atejus i svecius, buvo apdovanoti tik sypsena, vaisingumu ir ramiu bendravimu. Taciau yra tokiu, kuriems atejus apsivercia viskas aukstyn kojom...
Atvykus pasisveciuoti mano kurso draugui su verslo partnere, buvo parodytas "ypatingas" demesys. Kartu vaikstant pajutau, kad dingo bendravimas absoliuciai - paklausius ar pasakius ka nors pastebejau, kad manes lyg nebutu.. Visas demesys sutelktas i musu sveciu, o tiksliau mano bendrakursio eisena, judesius, kalbas.. Buvo pasistengta, kad pamatytu viska kas graziausia yra Klaipedoje. Aplankyti keli restoranai, is kuriu viename isgirdau snabzdesi ausyje, kad apmokeciau visa saskaita kaip svetingumo zenkla. Jau beisenant, kaip visada draugas norejo prisideti prie atsiskaitymo, taciau pasakiau, kad mes si karta vaisiname. Jis atsisuko i mane ir pasake - tai lieku tau skolingas , zvilgterejo tuo paciu i ja ir as isgirdau - taip lieki skolingas bucki STOJO nejauki tyla. Draugas pasimete ir nebepratare nei zodzio. Jis buvo suglumes, as taip pat........ Jau atsisveikinant su graziausiais palinkejimas taremes kada vel kur susitiksim - kokia svente ar proga nusimato dar siais metais.. Ji primigtinai, zybanciomis akutemis, svelniu koketisku balsu - tai tu atvaziuok.. atvaziuok bet kada, nebutinai per sventes, tiesiog bus laisvo laiko skambtelk ir atvaziuok.. Maciau suglumusi ir sunerimusi draugo veida.. Jis tik palinksejo galva - atsisuko i mane dar karta atsisveikino ir pasake, kad dabar jau skubu. Maciau jo skubejima greiciau atsisest i masinas, maciau jo keista zvilgsni, kokio nebuvau is jo mates 10 metu. Galiu pasakyt tik tiek, kad maniske ji mate antra karta - pirmas buvo trumpa vakariene.
Po sio ivykio jauciausi nejaukiai, su draugu jau pusmetis nebesusiskambiname, kai pasisnekedavome karteli i menesi. Jauciu, kad abu pasijutome nejaukiai...
Paskutinis ivykis buves pries kelias dienas pritrenke visiskai - smulkmenu nepasakosiu, bet kai atvyko vienos imones prekybininkas pas mus, ji tarsi istirpo jo akyse ir kalbose - daugiau buvo susipazynimo pusvalandukas, nei atnestu prekiu isrinkimas ir nupirkimas...
Todel Moters su patirtim komentarui skyriau ipatinga demesi. Tikriausiai teks tik gyvent kartu, bet ne seimoje.
Taip norisi su kuom nors ramiai pasisneket... ne kaltint, ne smerkt, o tiesiog paplepet apie tokia nedekinga ir skaudzia situacija...