Vyrai, kurie mus palieka!!!

Pradėkite nuo šios akimirkos. Taip, dabar labai bloga. Pradedant vienu mažu žingsneliu, žingsnis po žingsnio eikite iš šios situacijos. Kad ir koks būtų ilgas tunelis - vieną kartą jis baigsis. Kas žino - kokį nuostabų žmogų jūs dar sutiksite ten, kus jus laukia šviesa. Nes po nakties visada ateina diena...Stiprybės jums ir tikėjimo.

Skausmą geriau būtų pripažinti ir jį išgyventi - tada jo atsikratysime. Apsisaugoti nuo jo, apeiti - reikštų neišmokti gyvenimo pamokos. Ji sugriž kitu, sunkesniu pavidalu.
Maniau, kad man nereikės išmokti vienos pamokos, kurią kadaise gavau, tiksliau pati paprašiau iš gyvenimo. O, kaip klydau. Praėjus 4 metams ji grįžo daug baisesnė, sunkesnė. Šiuo metu ją išgyvenu. Kol kas nieko nelaimėjau, esu silpna. O kad tada nebūčiau pabijojusi skausmo ir išgyvenčiau jį. Dabar būčiau kitoje situacijoje. Bet tai jau kita, labai skaudi tema. Ne meilės tema. Visgi tikiuosi išgyvensiu.

Toks musu bendravimas yra kalbejimas mislemis, Samanta.

Teks manim patikėti, kad ir mislingai parašiau. Esmė ne ta kas ten kaip ir kodėl įvyko. O ta, kad skausmą, kaip ir kiekvieną gyvenimo pamoką reikia išjausti, išmokti. Patyriau savo kailiu. Daugiau nebėgsiu iš pamokų

Ko gero tu teisi Tik kiekvienas mokomes, suvokiam ir priimam tas gyvenimo pamokas savaip. Ar yra isminciai bendra taisykle? Gal nera. Kaip ir patirties vienodos nera. Kaip ir zmoniu vienodu nera.

Skaičiau, kad buvę kartais sugrįžta. Nerūpestinga laisvė – geras dalykas, bet turėti patikimą draugą norėtųsi labai labai, o gaila, tokių mano aplinkoje nėra.

Gal tu jam pamelavai.? Nes as asmeniskai jei man mano moteris pameluotu . Be zodziu palikciau ,nes jei yra abipuse meile zmones nemeluotu vienas kitam:)

Jeigu tai butu tap paprasta - iskelei galva ir eini... O kai akyse dar mylimo zmogaus atvaizdas, kai dar matai jo zvilgsni, kai matydamas kita zmogu mastai - kaip noreciau, kad tai butu jis, kai gaudai akimis panasias masinas gatveje, kai kiekviename randi jo bruozu, kuriuos norisi paliesti, kai tiesiog apie nieka kita negali galvoti. Eini, kazka darai, dirbi, o akyse - jis jis jis. Ir nebetiki jo zodziais, kad nemyli, nes juk pati taip mylejau, nes juk abu mylejome vienas kita ir tikejome, kad lemtis mus sujunge. Lieka maldos, stiprybes prasancios. Man 49 ir zinau, kad mylejau paskutini karta. Ir mirsiu kartodama jo varda. As ji paleidau fiziskai, bet siela blaskosi. Nera patarimu, kaip pasveikti. Nera.

Almira, [b:2zp6l8om]jūs pati ir pasirinkote[/b:2zp6l8om], kad mylėjote paskutinį kartą ir mirsite kartodama jo vardą.
Betgi jūs esate čia - šios svetainės narė. Vadinasi vis tiek norite pakeisti savo pirminį pasirinkimą. Užsiregistravote iš smalsumo ar neturėjimo ką veikti? Mažai tikėtina. Nikas negaiš savo laiko nematydamas reikalo. Linkiu jums susigaudyti savo jausmuose. Gal dar per mažai laiko praėjo nuo meilės pabaigos? Nenuostabu kad sieloje sumaištis.Tik pilnai išgiję nuo ankstesnių santykių sukelto skausmo žmonės geba kurti kitus darnius santykius. Kartais būna ir išimčių...Pasveiksite - jei leisite sau sveikti ir laikui - jus pagydyti.

Taip, as ieskau budu pasveikti, bet tai tik kelios dienos praejo, kad mes - nebe draugai. Nematau nei sviesos tunelio gale, nei jokio kito sviesulio. Zinau, ka dariau blogai, kad daug priekaistavau, bet dievazi, viska pakeisciau, kad tik butume laimingi. Jau keiciausi, bet jo nemeile isprovokuodavo mano garsiai issakomas abejones, o tai ji atitolindavo. Viska atiduociau, kad galeciau vel ji matyti, liesti, tyleti, nieko nekalbeti - tik matyti. Galeciau buti tokia, kokia jam reikalinga, juk buvau. Tas tiesa, per anksti as cia, bet ir jis JAU cia.