Pritariu, dažnas nori atrodyti stilingas kitiems, tik prasilenkia su viena smulkmenėle, visiškai nekreipia dėmesio į tai, kaip pasirinktas drabužis ant jo „guli“. Nėra prastesnio vaizdo, kaip didesnių dydžių drabužių dėvėjimas, kad ir kokio gero „brand‘o“ jie būtų. Juk nėra tai aukštasis pilotažas, klasikinės kelnės dėvimos ant klubų, neturi nusmukti žemiau dubens kaulo ar lipti ant talijos, su ilgiu irgi viskas paprasta, klešnės užpakalyje turėtų dengti kulkšnį, priekyje sudarydama nedidelį lūžį, atsisėdus kelnės turėtų atidengti nedaugiau poros cm kojinės ir neduok die baltos, džinsai gali visiškai dengti kulną, o liemuo žemiau dubens kaulo. Marškiniai svarbiausia turėtų atitikti pečius, užsegta apykaklė neturėtų būti nei per laisva nei prispausta, geriausia kai tarp apykaklės ir kaklo yra vietos pirštui, rankovės ilgis – rankogalis turėtų dengti per du pirštus nuo riešo, dažnai būna rankogaliuose kelios sagos, kuriomis šiek tiek galima koreguoti ilgį. Marškinius reikia rengtis pirma kelnių susagstytus, o jau po to galima atsegti viena kitą viršutinė sagą. Drabužiai turi būti lyginami. Vengtina kalėdinės eglutės efekto – raštų ir spalvų padrikumo, prie raštuotų marškinių geriausiai dera vienspalvis kaklaraištis. Kalbant apie patogumą nematau didelio skirtumo tarp treninginių ir klasikinių kelnių, jos truputi laisvesnės ir pasirinkus gerą medžiaga glamžosi mažai, bet žinoma viskam yra laikas ir vieta. Nieko neturiu prieš džinsus, nevengiu jų dėvėti, tačiau man asmeniškai klasikinės patogesnės (mažiau apspaudžiama „juvelyriką“ ) ir atrodo gražiau, o nevilkint švarko ir derinant su įvairiais marškinių modeliais, galima išgauti visiškai neformalų variantą. Žinoma kartais mūsų stilių koreguoja darbdavio keliami reikalavimai aprangai ir užimamos pareigos, tačiau tai nereiškia, kad negalima įnešti savito, skoningo individualumo elementų.
DarniPora.lt