Apie turtingus vyrus

Man tai tiek svajonė, tiek gyvenimas be raudono Porche ir Malibu bevertis, nykus ir neįdomus. Man neužtenka atostogų Palangoje ir kompiuterio, kuriame yra ir Malibu, ir muzika, ir visi virtualūs pasauliniai dailės šedevrai bei gražuoliai vyrai. Negaliu gi aš pirkti džinsų už 10 litų iš “Humanos”. Ar ne žavios tos, kurios vargsta soliariumuose, studijuoja Kamasutrą, po kelias valandas pešioja plaukelius nuo gaktos, mokosi žaisti golfą, įnirtingai ieško gerai besilaikančių verslininkų duomenų – kur dar koks turtingas užsilikęs ar kurį galima atmušti nuo kokios tai draugės ar šiaip kaimynės. Galima tik žavėtis lietuvaičių agresija ir nuolatine kovine parengtimi nepražiopsoti grobio, mokėti jį atmušti nuo konkurentės. Juk tam būtini dideli aktoriniai sugebėjimai, pradedant vaidyba, kad vakarėlyje, kur ir prasideda turtingo vyro medžioklė. Patikėkite – tai juodas ir sunkus, alinantis darbas su neaiškiu rezultatu, rizika kaip ir dideliame versle. Juk jei laiku neapsižiūrėsi žurnalo viršelyje ar 5 kg storinančiame TV ekrane, netilpsi į 10 dydžio džinsus, ir sudie turtingi vyrukai. O ir streso parodyti niekad negali: prekė, kuri prižiūrima kaip Bugatti, turi ir veikti kaip nurodyta instrukcijoje. Atrodyti kaip lėlytė, nes va praeitame žurnalo numeryje verslo konkurento nuotrauka su žmona buvo gražesnė, o jei taip, kiti dar gali pagalvoti, kad tas vyras koks ubagas ir jo verslas stringa, taigi jis niekaip nesutiks žurnale pasirodyti su prastesne, jei turi pinigų būti su tokia pat kaip kiti. Tokia moteris negali turėti savo nuomonės, todėl ji turi pritarti turtingam seniui dar jam neprasižiojus, o kai pati prasižios, turės sakyti tik tai, ką jis nori girdėti; kitaip sakant, visą laiką, kol bus su juo, turės elgtis elkis atsargiai kaip su psichiškai neįgaliu, kuris nežinia kada ir dėl ko gali pratrūkti ir susižavėti kita. Mat kai ministerio sūnelį įsiutinsi, niekam nepasiskųsi: jo rankose pinigai, valdžia, taigi ir žiniasklaida, ir teisėsauga, todėl lengvai gali būti išmesta, kaip musė iš barščių, ir dar taip, kad niekas kitas jos nenorės. Mūsų gyvenimas nėra lengvas, kaip jūs čia manote.

Sakoma zmogus kelius pats pasirenka. Kitaip sakant kaip pasiklosi taip issimiegosi.
Pasvaigai? gali ramia sazine eiti "apelsinu skynt"...

Skirtumas "skylių "- tik litais. Skiriasi iš tikrųjų moters troškimai .

Gerai čia jūs, viešnia, aprašėte, tikra tiesa .

Mes turtingo vyro paiešką atliekame nepriekaištingai gerai, nes negali sau leisti pasimuliuoti kaip dažnas mūsų daro savo tiesioginiame darbe, nes čia konkurencija didžiulė, o pasiūla čia visada viršys paklausą. Turtingų vyrų maža ir žiauriai mažėja. Taigi seimūnas, ministerio sūnelis, verslininkas, politikas, šoumenas, popžvaigždė ir kitoks VIPas per mus irgi gauna kokybišką seksą, gerą produktą pasirodyti partneriams bei konkurentams, kad yra sėkmingas vyras – turi jaunutę gražuolę žmoną ar meilužę. O mes už tai gauname turtingą buitį. Jums nesuprantama, kokį patyriame skausmą, kai turčius pabėga? Ir nemaišykite mane su tuo mažvaikiu Borgia. Tai ne „Mydło w płynie“. O šiaip tai už iliuzijas, nematant realybės, politikoje, rinkimuose, versle ir gyvenime visada sumokama bankrotu – savo, giminės ar net valstybės bankrotu. Lietuva bankrutuoja, negi šito nejaučiate? Tad kam tas pyktis ir ašaros, kad mums svarbiausia tik babkės. Mes dažnai pasiūlome turtingiems vyrams už pinigus gauti grožį, jaunystę, bet ne jausmus. Ir nealpkite dėl tos meilės, kurios nebuvo, nėra ir niekada nebus, ir neaikčiokite, kaip tai virpulinga. Man dar neteko girdėti, kad koks nors žilstelėjęs oligarchas įsimylėtų kad ir bendraamžę diplomuotą savo firmos valytoją. Juk ir širdis tos moters geresnė, o dabar, žiūrėk, dažna ir daugiau išsilavinusi nei jo naujoji draugė, o ir seksas su ja, ko gero, būtų ne prastesnis. Ką draugai ar verslo partneriai pagalvos? Taigi, būtent, ką pagalvos. Tai gal nereikia graudulingų ašarų ir pasakų apie sudaužytą širdį, jei mes sudaužome tik piniginę. Nebent jei VIPo širdis ir piniginė yra tas pats. Bet ir tada dainą reikėtų bent vieną prisiminti: “Karaliai viską gali…turčiai viską gali“

Pridrožė vaikų ir išgaravo!Kur rasti tokį papą Karlą,kuris imtų maitinti kuopą Buratinų?

Nuosprendis, kurį jūs sviedžiate kitiems, apsisuka ir grįžta atgal, tiesiai jums į veidą, šiek tiek jį sužeisdamas.
A.Kamiu

Nė vienas iš žmogiškų dalykų nėra vertas, kad dėl jo labai sielvartautum.
Platonas

Nūnai žmonės žino visų daiktų kainas, bet nežino nė vieno daikto vertės.
O.Vaildas

Nori gerai suvaidinti savo vaidmenį – padėk partneriui gerai suvaidinti jo vaidmenį.
N.Abalkinas

Tiek aukščiausia, tiek ir žemiausia kritikos forma – savotiška autobiografija.
O.Vaildas

Koks čia dar buratino? Man tik įdomu, ar tos besipiktinančios pas mus pabėgusių VIPų žmonos ir paprastos mirtingosios ką nors turi savo galvelėje ar nelabai? Ar kartais besipiktindamos mumis jos nesipiktina pačios savimi? Ta savo dalimi, kurią slepia nuo viešumos ir kurios net ir kariamos neprisipažintų turinčios ir vaizduoja sau doras katalikes ir šeimos moteris. O vis dėlto. Juk kažkada visoms ateina laikas „tvarkytis“ gyvenimą, t.y., sukurti šeimą. Kaip buvo siekiama norimo vyro palankumo? Ar ne tomis pačiomis priemonėmis, kuriomis siekiame ir mes? Tik kai vyrukas buvo menkesnio kalibro, nereikėjo tiek melo, makaronų ir investicijų, ar ne? Jei moteris sieks tik meilės, tyros ir vienintelės, be jokių kompromisų, ji beveik pasmerkta likti viena ir amžinai vieniša. O juk nesinori, ar ne? Taigi lieka kompromisas, veidmainystė, demagogija ir diplomatija, beje, taip elgtis patarinėja net nukvakę psichologai, kaipgi neklausysi… O kas yra kompromisas, makaronai ir diplomatija? Tai tas pats melas. Kažko nepasakyti, kažko nematyti ir padaryti tai, kas nemalonu, nuryti nuoskaudas, vardan to, kad išliktum kartu. Nuo tokių kaip aš, medžiojančių VIPus, eilinė moteris, einanti į kompromisus su mylimuoju, kad sukurtų „gražią šeimą“, o vėliau – ją išlaikytų, skiriasi tik mastais ir kaina, esmė – ta pati. Tad kam pykti ant manęs – savo dvasinės giminaitės? A, nesinori pripažinti, kad taip? Galima ir nepripažinti, ypač jei tikrai myli tą savo turtingą kvailelį. Mat tikrąsis suvokimas – priimti žmogų tokį, koks yra. Taigi - jei myli, leisi jam gyventi ir su kitomis, va čia tai Borgia buvo teisus, sugalvojęs temą apie moterų dalijimąsi geru vyru su kitomis, jei nori jį išlaikyti prie savęs arba leisi išeiti pas kitas: jei jam taip reikia tų kitų, vadinasi, su tavimi nebuvo, nėra ar nebebus gerai. Jei myli, turi džiaugtis savo turtingo vyro norais, net jei tai būtų ir jo laimė būti su kita. Be to, ne mes kaltos dėl to, kad vyras paliko. Juk tai vyras laisva valia pasirinko kitą, o jei kitos ieškojo, šeimoje jau buvo kažkas ne taip. Kaltindamos mus moterys savo vyrą laiko arba neįgaliu, arba mažamečiu, kurį gali nuskriausti piktas dėdė Kubilius ar teta Degutienė, ar tironė Prezidentė, arba… nuosavybe („neliesk jo, jis mano, aš turiu net nuosavybės dokumentus, t.y., santuokos liudijimą!), t.y., daiktu, kokiu jį laikau ir aš. O jis juk suaugęs ir dar turtingas neaišku kokiu būdu, kokiais keliais, kaip ir ta jo žmona. Vadinasi, renkasi pats ir savarankiškai. Jei nori turėti turtingą vyrą, vadinasi, turi susitaikyti ir su visomis jo meilužėmis – vadinasi, turtingi vyrai yra poligamiški, ir žmonos jis negerbia tiek, kad tramdytų šią savo pusę; jei toks poligamiškas vyras nepatrauklus, kam prievartauti jį ir save būti kartu? Vardan ko? Tik vardan pinigų? Tada kuo skiriuosi aš nuo tokios nepaleidžiančios žmonos? Ar ne abi mes vienodai geriame VIPo kraują? Antroji dargi daugiau, nes paprastai meta į kovą sunkiąją artileriją – ima manipuliuoti vaikais, kuriems neva geriau su abiem tėvais. Ji kukliai nutyli tai, kad vaikams geriau su sutariančiais, diplomatiškais tėvais, nes netikrumą jie jaučia kaip seismografai, tad jeigu šeimos židinėlis ataušo, vaikams tikrai geriau, jei tėvai juos mylės kiekvienas atskirai ir leisti mums mėgautis jos turtingo vyro mums kuriama gerove. Gyvenimas reikalauja solidarumo.

Nesikabinek prie zodziu, ok?

Boboms ne vyrai, o diedai, tavo ziniai. O moterims - vyrai. Pageidautina turtingi, protingi ir dvasingi