Vienas siulo nekaltybe sau atimti su vibratoriumi, kiti su bananais, morkom, treti su alaus buteliu ar Zigfridu, kas cia per mastymas?
Tai koks klausimas gvildenamas? Ar apie fiziologine nekaltybes prasme, ar apie patirti, ar apie dvasine, moraline, simboline reiksme?
Is kur tas poziuris, jog nekaltybe yra kazkas gedingo? Na, prarasi, na ir kas is to, busi kaip Zigfridas, kuris nesureiksmina sekso?
Is dvasines puses pirmieji kartai visada buna kazkas naujo, kazkas ypatingo betkokio poziurio zmonems, nes tai neatrasto dalyko pazinimas, tos savijautos antra karta nebepakartosi, tai liks tik prisiminimas, o kad jis butu geras, tai nekaltybe deretu prarasti su kazkuo irgi ypatingu pvz mylimu zmogumi, kas beja pagal apklausas seksas su mylimuoju malonesnis, kurnors romantiskesnej atmosferoj. Taip pat prarasti nekaltybe deretu tada kai jautiesi pasiruoses, nepastumetas pasaipu ir steriotipu, kai jautiesi, jog jau gali mielai tai priimti.
Apie patirti, kaip galima kreivai ziureti i partnerio nekaltybe, kaip i patirties stoka? Pogalais! Taigi partneriui tai pirmas kartas, tu jam esi pirmasis partneris, o yra tokiu slykstuku, kurie ziuri tik saves, svarbiausia kad jam butu gerai, tiek ir terupi partneris, svarbu padaryt ir pamesti. Mylintis partneris turetu noreti buti svelniu, supratingu supazindinant su fiziniais malonumais.
O man paciam su nekalta mergina butu irgi malonu, nes as pasijausciau ypatingas, jog esu jai pirmasis, kuris suteiksiu jai pirmuosius ispudzius, jausciau pareiga pasirupinti, kad ispudziai jai butu kuo malonesni, svarbiausia, kad pati to noretu.
