Ką daryti, kad nebebūti auka?

Ką daryti? Vis vėl ir vėl atsiduriu situacijoje, kai pmanimi pasinaudoja. Vyrai, kiti žmonės. Artimieji ir svetimi. O tai skaudina labia skaudina. Vis susiduriu tai su alfonsu, tai su mergišiu, tai su tiesiog megėju žeminti... Užsisklendi. Po kurio laiko matai, kad neįmanoma gyventi stiklo kalne. Ką nors prisileidi. Ir vėl ir vėl ir vėl lieku įskaudinta. O metų jau netoli 40...
Kaip iš to išeiti? Kaip nelikti sudiržusia širdini?

Kiekvienam savo.

Kas kiekvienam savo?

Pasinaudosiu banalia fraze - "per kančias į žvaigždes".
O rimčiau - manau, kad esi labai patikli. Nusvilusi ilgam užsisklendi, tuomet atsiranda gyvenimiškos patirties stoka. Štai ir pasekmės.
Todėl parodyk šiek tiek agresyvumo, nepasirodyki potencialia auka, bet ... medžiotoja. Įsitikinęs, sutiksi savąjį

Manau, kad labiau savimi pasitikėti reikia, atidžiau vertinti žmones, kuriuos įsileidi į savo pasaulį, nebijoti nesėkmių, o aiškiai žinoti ko norėtum ir to pamažu siekti...
Patarti nėra sunku, bet reikia profesionalių patarimų. Gal pasidovanok knygą "Jūsų pasąmonės galia", ramiai paskaityk ne kartą, ir problemos turėtų išsispręsti... Bent jau rasi atsakymus, kaip elgtis, jaustis ir mąstyti...

O kas tos knygos autorius? kur jos ieškoti?

nu matyt pati kalta,kad jau iki 40 metu beveik datraukei,o vis nesiseka..kazka reikia keisti

O aš tai sakyčiau, kad reikia pakeisti požiūrį į situaciją. Ir neįsiskaudinti. Na ir kas, kad pasinaudojo. Ar gi gaila geros širdies. Kodėl savo gerumą reikia kalkuliuoti. Toks gyvenimas. Vieniems tu gerą padarai, kiti - tau. Aišku, viskam yra ribos. Bet tą ribą brėži pati. Ir ką reiškia 40 m.? Gyvenimo vidurį. Dar tiek pat prieš akis. Negi manai, kad tie, kurie turi kažką yra laimingesni? Aišku, dabar ne visai vykęs pavyzdys, bet...įsižiūrėk į kavinėse sėdinčių šeimos žmonių veidus. Sėdi, žiūri rūškanais veidais vieni į kitus, neretai neturi net apie ką kalbėti, nykiai stebi praeivius... Manai jų širdys nesudiržta gyvenant kartu? Gerai yra ten, kur mūsų nėra. O iš tikrųjų visur nėra taip paprasta.

As irgi manau , kad tau truksta pasitikejimo savimi. Kuo save laikai tuom tave laiko ir kiti. Jei saves nevertini tai nesitikek, kad ir kiti vertintu. Ieskok budu kaip pradeti vertinti ir myleti save. Nesidrovek paieskoti ir profesonalesnes pagalbos.
Sunkoka patarti kaip elgtis su mergisiais, nes tie gal labai galva apsuka. Bet tam kuris tave zemina reikia sakyti griezta NE. Sakyti, kad nesi tokia kuom tave pavadino, arba , kad nenusipelnei nepagarbaus elgesio su tavimi. Jei tu nutyli, tai vadinasi tu sutinki, kad su tavimi taip ir reikia elgtis. Naturaliai kyla klausimas, o kodel tu manai jog nenusipelnei geresnio elgesio su tavimi?

Ne kartą svarsčiau apie tai. Kol kartą pripažinau, kad aukos padėtis turi daug privalumų. Visų pirma - atsakomybės nusiėmimas nuo savęs ir perkėlimas kitiems - galingesniems, beširdžiams, amoraliems ir visokiems kitokiems blogiečiams, tuo metu pačiai išliekant gerai ir prieš save, ir prieš kitus. Va - yra, kaip yra, ir nuo manęs tai nepriklauso, ką daryti, nežinau... O kiek iš tikrųjų priklauso nuo tavęs? Ką gali pakeisti? Ar nori? Kas trukdo? Į tai reikia sau atsakyti, kad po truputį imtum į rankas tai, kas tavo ir nebesijaustum auka...