Ką daryti, kad nebebūti auka?

Kaip ir raso GabijaGabija, buti auka - patogu. Ir nustoti ja buti gali tik tada, kai pati sau pripazinsi, kad taip tau tikrai patogiau, ir kas konkreciu Tavo atveju uztikrina patogu gyvenima. Panagrinek save. Tai slypi tikrai tik Tavyje. Sunku sau pripazinti tokius dalykus, taciau tai padariusi tikrai issilaisvintum.

Ismokite pykti! Pagaliau. Kai viena karta supyksite, kita, kai isdestysite savo pozicija, o ne tiesiog sutiksite su viskuo, kas su Jumis vyksta, tuomet viskas vyks kitaip.

Norejau paklausti vieno dalyko - o ka jau darete, kad nebebutumete auka..?

Ką jau dariau - nebeslepiu, kad pykstu kai pamatau, kad manimi naudojamasi. kartais ir išvarau ir išstumiu iš gyvenimo.
Išsiskyriau su draugu, kuris, švelniai tariant, nelabai ir gerbė mane. O į jo vietą atsirado alfonsas.
Tačiau klausimas tai juk kaip nepatekti į tokias situacijas. Bepigu sakyti kad patogu būti auka. Man visiškai nepatogu
O gal čia visi kasdien susiduria su tokiais dalykais? Tik aš perdėm susikoncentravusi į tai?

Literatūra - daug esu ko skaičiusi. tačiau teorija ir lieka teorija ir kažkodėl nepritaikau jos.

Man atrodo, kad būti auka - užkoduota lietuvės genuose nuo gimimo. Tačiau reikia su tuo dirbti. Ir vienąkart išmokti supykti. Pamiršti mandagumą ir tiesiai į akis pasakyti žmogui, ką apie jį galvoji. Neleisti naudotis savim. Nedrebėti pamačius žmogų.
Ir išmokti gyventi vienai, nes geriau būti vienai, negu su bet kuo. Kam Jums vyras reikalingas per krizę? Pinigų neturit kur dėti? Ir taip aišku, kad moterys prie pokyčių prisitaiko lengviau, taip kad krizę moterys lengviau pergyvens, o alfonsų padaugės. Turėjau ir aš tokį. Džiaugiuosi atsikračiusi. Atrodo - šeima, dalinamės viskuo, tačiau kai suvokiau, kad taip jis visą gyvenimą gulės ant sofos ir rimuos eilėraščius, o aš viską vešiu, pabodo. Ir nebesu auka. Va.

Bet vistiek tose situacijose yra momentas, kai tolimesnė eiga priklauso nuo tavo "taip" arba "ne". Be to, ne visi žmonės linkę naudotis kitais. Tu trauki būtent linkusius. Vadinasi, kažkaip duodi jiems suprasti, ko galima iš tavęs tikėtis. Greičiausiai tai darai nesąmoningai.. ir gali atrodyti, kad atkakliai laikaisi savo kančios taurės, bet juk viskas turi savo priežastį. Man rodos šiuo atveju geriausiai padėtų psichoterapija.

Man atrodo, sioje temoje siek tiek supainiotos dvi zodzio "auka" reiksmes: temos autore sakosi nuolat tampanti AUKA - suprask, nuolat nuo kitu nukencia. Dauguma gi rasiusiu suprato zodi AUKA kaip kad zmogaus busena - kai nuola, kas benutiktu, JAUTIESI nuskriaustas, nors niekas realiai tau nieko blogo nelinki. Taciau, bet kokiu atveju, tarp busenos, kai nuolat nukenti, ir tokios, kai nuolat jautiesi skriaudziamas, zingsniukas labai mazas.

Kiekvienam savo pagal tai kas ko vertas ir kaip kas save vertina.

Labai, labai pritariu ir sutinku.... Tikrai, kad visur gerai, kur musu nera. Labai patinka bunant ivairiose vietose ir situacijose stebeti zmones, t.y. kai vyras su zmona sedi ir neturi apie ka sneketi, tuomet ir pagalvoji, kad man vis tik geriau, nei jiems. Keis poziuri i buvusius ivykius.