Ar slepiat praeitį?

kiekvienam savas avis ganyti.

Man taip pat "patogiau" vardinti kito kalte uzuot pamacius savo silpnuma.

As taip pat labai suprantu tas moteris kurios "nesvarias" avis patiketu isganyti "svariam" vyrui.
Va tik sito nepateisinu. Visai kita diskusija, kai tie vilkai nebuvo uzmaskuoti eriuko kailyje.

Gerai pasakyta: "Man taip pat "patogiau" vardinti kito kalte uzuot pamacius savo silpnuma."
Nelengva pamatyti savo silpnumą. Dažniausiai, kad jo nematyti akis kreipiame į kito klaidas

,,O nemanai, kad tas pats žmogus vienoks gali būti šalia vieno ir kitoks šalia kito?'' - mano pačios.

Tai kad niekam kitam čia kaltės neprimetamos.
Bet: paimkim situaciją, kai, tarkim, moters vyras yra 5 metus visiškas alkoholikas, su kuriuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių neina išsiskirti. Namie nuolatiniai stresai, pykčiai, vyras kas naktį eina ieškoti alkoholio, baladojasi.
Ar taip gyvenanti moteris visada blaiviu protu priims sprendimus, kai jai pačiai reikia laiko pasveikti ir atsigauti? Tikrai į ne vieną iškilusią problemą jos reakcija gali būti visiškai neadekvati, nei ta pati moteris būtų bent mėnesį nuo viso šito šalia esančio žmogaus sukelto pragaro būtų pailsėjusi ir išsimiegojusi.
Kita: vyras, sergantis alkoholizmu ir norintis gydytis. Vienokia jo situacija ir elgesys, jei šeimoje visi pritars šiam jo žingsniui bei palaikys ir kitokia, jei žmona galvos, kad tai yra tik jo paties reikalas ir nuolat grauš už visas praeities klaidas ir nuodėmes.

Žinau labai daug atvejų, kai iš pažiūros dėl skyrybų akivaizdžiai kaltas vienas, o pamačius abu žmones ,,gyvai'', vienareikšmiškai galima teigti, kad tas ,,teisusis'' (dažniausiai ,,teisioji'') savo begaliniu kabinėjimusi ir pretenzijomis tiesiog sukūrė iš to kito monstrą.
Taip kad, kad ir kiek būtume ir norėtume būti stiprūs ir teisūs savo poelgiais esant santykiuose su kitu, tas kitas visada kažkiek įtakos tavo poelgius.
,,Švarų'' galime rasti, kai tau 20. O vėliau - kaip Dievas duos ir kiek tų taisyklių ir ribų nusistatysime.

šiek tiek žinių apie alkoholizmą...

"Bet: paimkim situaciją, kai, tarkim, moters vyras yra 5 metus visiškas alkoholikas, su kuriuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių neina išsiskirti."

Alkoholiku tampama per tam tikrą laiką. Klausimas: o kur buvo ta tariama "vargželė" žmona (auka) kai vyras keliavi į alkoholizmo liūną? Tai va. Keliavo kartu (ir galimai dar provokavo ir pastūmėjo). Alkoholizmo liga serga visa šeima, nesvarbu, kad tik vienas vartoja. Gydytis turi ne tik geriantis, bet ir visi artimieji esantys šalia, nes visi su tuo susiję. Vadinasi šis reiškinys kopriklausomybė. Ir net negali išsiskirti su alkoholiku tokios vargšelės, nes yra priklausomos nuo priklausomo alkoholiko.

Nematau tikslo su jumis ginčytis.
Bet kaip bebūtų, žmogaus praeitį ir poelgius tam tikra prasme lemia ir tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir žmogus, buvęs šalia.

Nemanau, kad tai gincas.
Taip Ugnele lemia kitas zmogus, taip kitas zmogus gali itakoti.
O kodel taip atsitinka?

Ar paemei i rankas ta knyga kuria siuliau?

PS man patinka tavo pozicija del moteru. Jei tik zinotum kokie mastai viso sito teroro. U uu
Manau niekas kitas kaip pacios moterys turetu atverti akis. Is vyru puses tai girdi kaip kaltinimus.

atsitinka taip todėl, kad leidi, kad taip atsitiktų. Nėra geri ir geresni. Pora gyvendama kartu, kartu ir suskuria tokį santykį kokį sukuria, t.y. kartu santykių kūryboje dalyvauja. Jei netenkina, reikia dėti pastangas keistis ar keisti situaciją (iš abiejų pusių turi būti noras ir pastangos).

Ane. Jums kita klausima turiu. Kas nutiko, kad praregejai?

Praregėjau?! Ačiū už įvertinimą.

Ar slepiat praeitį?