Ar slepiat praeitį?

Jokių praeities romanų nepasakočiau,nes visą tai gali atsisukti prieš mane:)Jei rimtai,tai mano praeitis prieš susipažįstant su vaikinu,priklauso tik man,o jo praeitis -jam....juk ruošiuosi kurti ateitį,o ne knaisiotis praeityje...

Man tai atrodo privatus reikalas. Kai buvau jauna ir kvaila, dar kažkaip lyg ir kažką sakydavau, dabar esu jauna ir nebe tokia kvaila, tai galiu dar ir duoti velnių už tokius klausimus.

klausimai apie praeiti yra visai normalus ir pagristi. Nes butent praeitis suformavo zhmogu toki, koks jis yra siuo metu.
cosmopolitanu ir kitu panashaus lygio pseudo moderniu zhurnalu prisiskaite jaunikles galvoja, kad tai kazhkoks izheidimas ir nenorminis aktas kalbeti apie praeiti. O ash manychiau, kad tai kaip tik yra brandzhiu zhmoniu santykiu dalis.
Zhinoma, tai nereishkia, kad reikia pasakoti, kad su Antanu darei taip ar anaip, o Petras mokejo ta ar ana. Taciau kalbetis apie praeityje buvusius dalykus, kurie tau buvo svarbus, tiek geraja, tiek blogaja prasme - normalu.

Ak,juk temos autorė konkrečiai klausia ar pasakoti apie praeities "romanus",o ne apie tai ką esi baigęs,ko išmokai ar kur dirbai.Praeitis yra ir vieša,ie asmeninė....apie "romanus" tikrai neverta pasakoti...visą kitą-prašom

VIP, ar jusu patirtis apsiriboja baigtais mokslais bei darbais? Manoji tai ne. Ir kalbejau ash apie ta patirti, kuria turi ish bendravimo su vyrais, ish "romanu" jei jums taip suprantamiau.

Man apskritai yra nepriimtinas knaisiojimasis po praeitį, todėl į tokį žmogų žiūrėčiau įtariai. O kam jam to reikia? Iš savo patirties pastebėjau, kad labiausiai nori žinoti su kiek ir kaip savimi nepasitikintys žmonės. Paskui dar bando lygintis su praeitimi ir pavydi... Bet čia mano tokia patirtis.

ak, yra tokie "faktininkai", kurie žvelgia ne į žmogų, o į visokius faktus: kur dirba, kiek uždirba, kiek turėjo vyrų, kokios seksualinės orientacijos... ir t. t. Bet nemanau, kad tai pasako, kas žmogus yra. Milijonai moterų turėjo gausią vyrais praeitį, bet jos nėra vienodos, taip pat nėra vienodos, kurios pasimylėjo ištekėjusios. Sakyčiau, į tokius faktus labiau atsižvelgia sausi žmonės, kurie nemoka užmegzti ryšio be "atitikimo normalumui", kurie nemokėtų pasakyti, kas per žmogus šalia, jei kalbėtų "apie nieką". Man asmeniškai labiau pasako apie žmogų tai, kas jį jaudina, kas prajuokina, kokias knygas skaito, o ne "kas, kaip, su kuo, kiek". yra buvę tokių atvejų, kad tiesiog susitinki su kokiu žmogumi pirmą ir paskutinį kartą, tik pokalbiui iš esmės, pvz., gatvėje, ir tas pokalbis toks nefaktinis ir kuo puikiausiai atskleidžiantis, kas esame. Esmė ne skaičiuose, jie pasiekiami dėl įvairių priežasčių, esmė tame, ką matai žmoguje, kas jis yra, koks ryšys užsimezga.

butent, glamour, ne esme skaichiuose ar asmenyse. esme yra tavyje, kokia tu esi dabar su savo praeitimi

Bandziau prisiminti .. ir visgi nebuvo tokiu vyru, kurie manes klausdavo "kiek? kur? kada". Praeitis "aptarimas" budavo nefaktinis (geras terminas ), o emocinis, pasidalijantis ir tiesiog atskleidzhiantis mintis kahzkuriuo klausimu.
Bet juk kalbama ne tik apie buitinius ar "vieshus" dalykus. kalbame ir apie intymius ishgyvenimus. Kaip jau sakiau, tokiais atvejais nekonkretinami nei asmenys, nei ju skaicius, taciau patys romanai nera nutylimi, kalbant plachiaja prasme.

ak, na, tokiu atveju gal gal suprantama, jei susitinka atitinkamai į tai žiūrintys žmonės, bet vis tiek... mano privatumo ribos neleidžia narstyti mano/kito romanų. Tai man labai intymu ir, suprantu, kai prakalbama apie tai, kai ieškoma kokių problemų sprendimų ar pats šnekantysis nori pasakyti, kas svarbu. Pvz., jei kuris žino, kad sunkiai prisileidžia priešingą lytį ir gali čia "ožiuotis", gali pasakyti. Bet nesuprantu domėjimosi iš sportinio intereso, iš tokio man gana vulgaraus "tarp dviejų žmonių nieko neturi likti nežinoma".

Beje, nekalbėti, nereiškia slėpti kaip ir ko nors nedaryti nereiškia bijoti.