Nori pagimdzius atsisakyti vaiko

Rudnosiukui.
Pasakiau, kad netoleruoju motinų, atsisakančių vaikų. Dėl to esu trumparegė? Dėl to, kad nesuprantu jų poelgio, esu kategoriška? Sakot, kad " nematau - parodyk"? O aš nenoriu matyti. Kodėl turėčiau gilintis į tai, kas man nemalonu? Ar čia ne ta vieta, kur galima pasakyti savo nuomonę?
Ar noras toleruoti viską (beje, turiu didelį įtarimą, kad tokia beribė tolerancija yra tik žodžiais) nėra iš baimės? Iš baimės, kad nuomonės pasakymas kažkokiu klausimu apsisuks kitu galu?
Svetlana, sakot, kad taip gali būti mano vaikui? Nežinau...nė už ką negalima garantuoti, bet...Galiu tikėti, kad gali netyčia, impulsyviai kažką negero padaryti. Nuo to niekas neapsaugotas. Bet čia apgalvotas veiksmas. Apgalvotai elgtis taip, kad kenkti savo kūne išnešiotai gyvybei? Jei sakot, kad atidavimas į gerus namus yra gerovė tam vaikui, tai jums neteko susidurti su tokiais vaikais ir jų problemomis. Vienetai jų būna laimingi.
Tas vaikas vis tiek kažkada sužinos, kad mama jo atsisakė ir tai padarys giluminę traumą jam visam likusiam gyvenimui. Beje, keista, kad sakėte, jog turite psichologinį išsilavinimą.Nes jei taip, turėtumėt tą žinoti geriau už kitus.
Suprantu karjeros moteris, nenorinčias šeimos ir vaikų. Jų pasirinkimas. Jei moka saugotis taip, kad tie vaikai neatsiranda, tegul. Bet atidavinėti vaiką kaip daiktą....
Kaip manot, kodėl Dievas lėmė taip, kad tas vaikas gimė tiems dviems žmonėms, o ne kam nors kitam

Labai daug emociju..Ne as pasakiau, kad atiduotam vaikui gyvenimas susiklostys butinai geriau, tai buvo kito autoriaus zodziai. Bet tebunie - yra daug prielaidu ir pavyzdziu, kai ivaikintas vaikas buna laimingas. Taip, buna kartelis, jei jis suzino kad buvo paliktas. Vienok stiprios asmenybes su tuo susitvarko, o nestiprioms ir menkiausias likimo duris gali buti lemtingas...Asmeniskai as geriau pasirinkciau laiminga gyvenima su iteviais, negu su nemylincia tikra mama. Vienareiksmiskai.
Psicholigai moka/mokosi begalines tolerancijos (bent jau mano pasirinktos krypties). Todel zmones be baimes buti pasmerkti ir nudardinti pragaran ateina pagalbos. Jei smerktume - vargu ar turetume tokia teise -padeti zmonems.

[quote:3f0ljady]Kaip manot, kodėl Dievas lėmė taip, kad tas vaikas gimė tiems dviems žmonėms, o ne kam nors kitam [/quote:3f0ljady][/quote:3f0ljady]

Labai paprasta: kad pasauly butu lygsvara: diena-naktis;juokas-asaros,laime-skausmas.Ar labai suvoktume kas yra laime, jei nebuti kartelio?..
Teatleidzia man Dievas kad leidau sau ji interpretuoti..

O man labai patiko va šitas Rudnosiuko postas.
Puikiai suprantu, kad forume daug įžeidinėjimų, daug nusodinančių replikų ir daug negatyvizmo. Suprantu, kad kartais tiesiog nesinori pasirašyti vardan šventos ramybės ar tiesiog nematant prasmės.
Bet tų ,,svečių'' tiek, kad išvis nebeaišku, ar kai kurie puikūs komentarai priklauso tam pačiam žmogui, ar kelių asmenų, ar tai vyrai ar moterys, ar replika yra komentaro tęsinys ar kažkas kitas įkišo savo trigrašį.
Bevardžiai beveidžiai ir visai neišliekantys atminty anonimai. Diskusija su jais lyg su vėju tyruose...

ne ne, ne dėl to...

štai dėl ko...
Kaip gi jūs ką nors suprasit, sužinosit, išmoksit, jei kategoriškai atsisakote net pažvelgti į dalykus, kurių nesupratote?

Įtariu, kad mes skirtingai suprantame žodį tolerancija. Ir tiesą sakant nelabai supratau apie kokią baimę rašote, kokią nuomonę, apsisukusią kitu galu? Kažko bijote?

O ar matete kada nors vaika netyciuka, auganti su biologine motina? Pacituosiu: "bleee, kiek tau sakiau, nelisk /../, nedaryk/.../, vel tas debilas neklauso!! Uzkniso, kiek galima tampytis su tokiu!!!" atsiprasau uz tokiu issireiskimu vartojima forume, bet tokios yra "meiles" nelauktam vaikui apraiskos, kuriu teko matyti ne pas viena vienisa motina ar net seimoje. Kam nuo to geriau? Visokiu zmoniu buna, deja, kadangi Gamta (ne Dievas) jau taip sutvarke, kad labai norintys vaiku kaip tik ir negali ju susilaukti ( o gal taip ir "nedegtu", jei galetu, juk tokia ta zmogiska prigimtis), o kitoms pastoti uztenka vienkartinio "liapsuso". Kitos buna pakankamai laimingos, kad bent suzinotu laiku ir turetu teise pasirinkti, nesioti vaika ar nutraukti nestuma. Si moteris net to neturejo, pasikartosiu, as ja tikrai uzjauciu, turetu buti labai sunku nesioti nelaukiama vaika, stebeti, kaip keiciasi tavo kunas, kesti hormonu sukeltus emocinius suolius ir zinoti, kad net neturejai pasirinkimo pakeisti situacija. Sunku myleti kazka, kas ateina toks nelauktas ir viska apvercia aukstyn kojomis. As tos moters vietoje turbut irgi nieko pozityvaus negaleciau vaikui jausti. p.s. As, pavyzdziui, nesuprantu, kaip galima visus netiketus ir zmogaus gyvenima is esmes keiciancius ivykius priskirti dievo pirstui..

Reikejo pries tai ziureti su kuo griuni i lova.
Galiausiai. Kodel mokesciu moketojai, viena ar kita forma, turetu moketi uz TAVO netyciukus?

Vienų kaifą, malonumą kiti apmoka. Vieniems orgazmas, o kitiems nuolat keliami mokesčiai dėl jų orgazmo taip sakant. Na ir puikumėlis. Dalį vyrų reiktų jau iš anksto kastruoti, kad nemoka moterų apsaugoti.

Dar daugiau labai ismintingu, bet pasirasyti vengianciu "sveciu". Diskusija i pievas, eilinikart. sitoje temoje aiskiai kalbama apie vaika, kuri atiduos tiesiai ivaikinimui, ir uz kuri mokes (savo noru!) viena konkreti zmoniu pora, kodel cia kisami mokesciu moketojai?

1. Isiskaitykite i tai, ka parase temos autore, o ne kurkite postus apie savo susigalvota situacija.


2. Jie vaiku nenorima IS ESMES, koks skirtumas su kuo i ta lova griuni, ar nelauktas vaikas nuo to mielesnis tampa? Ne vyre problema, o vaike, kurio mamai nereikia.

As pats vaiko noreciau. Bet "is ranku" neimciau. Maza kas ale "mamai ir/ar tevui" i galva saus?!
Tiesa pasakius nelabai suprantu kas galetu imti. Matomai nezino ka reiskia buti mama ar tevu.