Lai palieka vaiką, kad pati degtu pragare.
Problema ne įsčiose, o moters širdyje.
Buvo laikas kai masčiau, kad žinau daug.
O dabar mąstau, kad nieko nebesuprantu.
Na ir davatka tasai draugas be pinigu . Is kur tokios gilios zinios apie pragara? Gal jau pabuvojes??
Visiskai pritariu Ugnelei. Nesmerkite ir nebukite smerkiami.
Sutinku kad jei duodama kazkas - duodama ne siaip sau.. Nors ir Gamta "gudri ir klastinga" - jei vaikai gimtu tik tada, kai ju tevai to nori - spekite kiek dabar gyventu zmoniu musu Žemeje...Ir dar domus dalykas pamastymui: kodel Dievas/likimas etc. duoda vaika moteriai, o neduoda jai kartu ir meiles vaikui? Sakote - kad ismoktu myleti? Bet per prievarta gerai neismoksi...
Pritariu, Svetlana. Apskritai, esame linkę per daug viską "sudievinti". Neplanuotai pastojo? Juk ne dievo tai pirštas, o motulė gamta stengiasi, kad žmonių padermė išliktų. Yra spermatozoidas. Yra kiaušiąlastė. vienintele jiems skirta užduotis - susijungti į naują gyvybę. romantikos čia nematau.
Taip aukštinama motiniška meilė - vėlgi hormoniniai procesai motinos organizme, užtikrinantys, kad ji pasirūpins mažu ir pažeidžiamu naujagimiu. Ir yra žmogaus savimonė, yra suvokimas, ko norima iš gyvenimo, ir kaip tai pasiekti. Aš nesakau, kad žmogus gali būti neatsakingas ir palikti vaiką bet kur, bet kaip, bet kam, jei jo nenori. Tačiau, rodos, diskusija apie tai ir nevyksta, buvo aiškiai pasakyta,jog moteris pasirūpintų, kad vaikas keliautų į labai jo laukiančios poros rankas, o ne į vaikų namus ar konteinerį. tad kodėl nukrypstame nuo temos ir diskutuojame apie "beširdiškumą', 'neatsakomybę" ir tt? Užmėtykit akmenim dabar, bet mano akimis žiūrint, brandžiau yra žinant, kad nenori auginti vaiko, atiduoti jį į geras rankas, nei pasilikti auginti ir nuolat kaltinti dėl to, ko per jį netekai. Aš tik tyliai galiu pasidžiaugti už tą moterį, jei jai tenka laimė viską išgyventi ramiai ir niekam nežinant, nes turbūt jau seniai būtų užgraužta visažinių tetų ir bobučių.. (Et, ta nuostabi tradicinė visuomenė, kuri visada viską nusprendžia ir žino geriau už mus!). Ar pamąstė bent kas, koks "laimingas" augs toks per jėgą įpirštas vaikas ir kokių emocijų jis susilauks iš mamos? Ir ar JAM tikrai tai geriau?
o jūs pats/ -i - moteris? (atleiskite, sunku suprasti iš slapyvardžio)