Nori pagimdzius atsisakyti vaiko

Žinau, kad tavo

Žinau, kur link lenki dėl tų begarantinių procentų. Žinau, kad žmogus visada atsakingas už savo veiksmus ir kad kiekvienas į pasaulį ateinantis kūdikis turi teisę augti šalia jį mylinčių tėvų.
Aš, tarkim, tikrai būčiau gimdžiusi nors ir neplanuotą 4-ą vaiką ir mylėjusi jį bei auginusi taip pat, kaip savo kitus 3.
Bet yra žmonių, kurie mąsto kitaip.
Va, mano ,,bendrastalės'' 28 metų moters dukra 10 metų auga pas močiutę už 50 km, o jos mamai atrodo normalu ją matyti kartą per mėnesį. Tėvas išvis ,,nerastas''. Kai padaro čierką ji dukrą vadina ,,likimo klaida''.
Na taip, žmonės kalti, kad be meilės sugula.
O sprendimo šioje situacijoje gal ir nežinau.

Lai palieka vaiką, kad pati degtu pragare.
Problema ne įsčiose, o moters širdyje.

Buvo laikas kai masčiau, kad žinau daug.
O dabar mąstau, kad nieko nebesuprantu.

Niekada nesuprasiu nė vienos moters, atsisakiusios vaiko. Vienintelis atvejis -jei su ja taip pavojinga, kad vaikas mirtų kartų su ja. Pati turiu vaikų ir žinau, kad nebūčiau jų palikusi jokiomis aplinkybėmis.

Na taip, sutinku, moters širdyje.
Nes vaikas, užaugintas be meilės, laikomas likimo klaida, bus nelaimingas. O užaugęs atsineš tą pačią nemeilę į savo šeimą ir kartos tą patį, paleisdamas į gyvenimą tokius pačius jau savus vaikus.

Šiaip tai aš įsiterpiau į temą dėl to, kad apginti patį teiginį, kad yra žmonių nesutvertų tėvystei ir tai reikia priimti de facto be kaltinimų. Tik reikia labai stengtis, kad nekiltų skaudžių pasekmių.

P.S. Kuo daugiau sužinai, tuo paprastai daugiau klausimų iškyla. Dažniausiai

Ziuriu i kunigus ir vienuoles. Sitie legaliai nesisupa karuselemis.

Visi negali būti kunigai. Likusieji yra gyvi žmonės su visomis savo silpnybėmis.

Ir, beje, bendram išsprusimui: spėju - dauguma moterų bent kartą gyvenime yra turėję ,,netyčinį atvejį'' prie pačių geriausių norų ir ketinimų, prie pačių moderniausių apsaugos priemonių ir tvarkingo savo organizmo.
Ir toliau jau viskas priklauso nuo to, kas širdyje, nuo atsakomybės, auklėjimo ir požiūrio į gyvenimą.

Na ir davatka tasai draugas be pinigu . Is kur tokios gilios zinios apie pragara? Gal jau pabuvojes??

Visiskai pritariu Ugnelei. Nesmerkite ir nebukite smerkiami.
Sutinku kad jei duodama kazkas - duodama ne siaip sau.. Nors ir Gamta "gudri ir klastinga" - jei vaikai gimtu tik tada, kai ju tevai to nori - spekite kiek dabar gyventu zmoniu musu Žemeje...Ir dar domus dalykas pamastymui: kodel Dievas/likimas etc. duoda vaika moteriai, o neduoda jai kartu ir meiles vaikui? Sakote - kad ismoktu myleti? Bet per prievarta gerai neismoksi...

Pikti zodziai svetlana teka tavo lupomis. Kodel mane vadini davatka? o as tau sakau, kad esi grazi, bet tavo sirdis sukaustyta grandinemis.
Pikciurna, kodel nori viska gauti dykai?

Man skamba mazdaug taip. sedziu as prie teliko ir prasau, duok man ana duok kita. Padovanok sita ir kita.

tingiu skaityt viska, kas parasyta, bet perskaicius tema pirmiausia kyla klausimas: „o koks tos drauges reikalas?“
dar niekas nieko nepagimde, dar niekas nieko nepadare... ko cia isterikuot. nesikisk i svetima gyvenima. kas manai tokia esanti, kad turi teise spresti kas gyvenime geriausia?

Priesingai, pykcio neturiu ne kiek, nes negrasinu pragarais nemylincioms mamoms .Apie roju ir pragara daznai davatkos kalba .O is tikrro nei pacios nezino,uz savo zodzius deretu buti atsakingiems.
Apie dyka gavima taip pat ne zodzio neuzsiminiau. Sakoma Dievas duoda dantis, duos ir duonos. Logiis tesinys:duoda vaika (nelaukiama!) - duos ir meile jam (?) Idomu is kur meile atsiranda, zmogiska ar dieviska jos kilme?