Nori pagimdzius atsisakyti vaiko

Idomu - marxistes - feministes jau ir DP atrado. Po kiek Judo grashiai?

Aš taip pat pritariu tai nuomonei, kad gimus vaikeliui viskas gali apsiversti aukštyn kojom į gera ir ji pamils jį Stiprybės ir sėkmės mamytei

As ta moteri pilnai suprantu.. Pati vaiku nemyliu, ir nezinau ar pamilsiu. Erzina ju riksmai, lakstymas, net gatveje prasilenkdama susierzinu. Vaiku turejimas man taip pat visada prilygo gyvenimo pabaigai.Niekada nesakau "niekada", bet tvirtai zinau kad dar be galo ilgai vaiku neturesiu. Labiausiai gaila tos moters, kuri net neturejo normalaus pasirinkimo (na, be vaisiaus nesiojimo dar yra kriminalinis abortas, bet cia irgi jautri tema). Kaip supratau tikrai butu dariusis aborta jei suzinotu per pirmas nestumo savaites. Koks jausmas turi buti moteriai, kai ji nesiojia nenorima vaika vien todel, kad neturi kito pasirinkimo? Turbut kaip prievartaujamai.Ir ne savaite, ne dvi, o kelis menesius kenteti. Turbut daznai "stogas nuvaziuotu" jos vietoje. Gaila, ir nereikia nieko smerkti. Vaiku turejimas ne kiekvienai laime, juolab kai tas vaikas primetamas, kai net nera situacijos kai gali pasirinkti - nori jo ar ne. Kitas klausimas - kaip jai reikes jaustis, zinant, kad jos "genai" kazkur laksto, ir kaip reikes jaustis ta vaika atiduodant po tiek nesiojimo. Per ta laika turetu issivystyti tam tikras vaisiaus "suvokimas", kaip gyvo sutverimo. Kaip supratau, kudikiu bus pasirupinta, i vaiku namus jo niekas nemes. Labiau gaila motinos, klausimas, kaip ji jausis atiduodama ta vaika, nors ir nereikalinga, kai teko i viska ideti tiek psichologiniu, tiek fiziniu pastangu. Tai gali baigtis labai rimta trauma. Kitas klausimas, jeigu ji nera galutinai apsisprendusi, kad nenori vaiku, ir ateityje ju uzsimanys, - ar naujas vaikas atstos ta, kazkada atiduota ir ar netaps taip, kad tas atiduotasis bus vienintelis, kurio ji nori (kaip daznai pasitaiko moterims, kai pasidariusios aborta po kurio laiko uzsinori vaiko).

Atsakant į ankstesnį postą. Moteris turėjo pasirinkimą, ji pasirinko turėti lytinius santykius su vyru. Ko pasekoje atsiranda vaikai. Negi nežinote, iš kur atsiranda vaikai? Nenori vaikų - galvoksu kuo ir ką darai prieš tai, grubiai sakant.
Kitas klausimas, o kaip jaučiasi vaikas ir kaip jausis kai yra nelaukiamas ir nepageidaujamas pačio svarbiausio ir reikalingiausio žmogaus?
Jei Jums pasakytu mylimas žmogus: tu esi man nereikalinga, todėl, kad esi? Kaip jaustumeisi?
Manau, tiek, kurie sakosi, kad negali mylėti vaikų, aplamai nežino, kas yra meilė ir nemoka mylėti nei saves nei betkurio kito žmogaus. Linkiu mokintis ir norėti išmokti mylėti. Meilė nėra vien gražus jausmas.

Pagal Jūsų pasisakymą, nenori vaikų - nesimylėk išvis, ar kaip? Žmogus nenorėjo ir ėmėsi priemonių, kad to nebūtų - nesuveikė. Tai ką, prie kryžiaus ją dabar? Ar gyvenime mylėtis tiek kartų, kiek vaikų nori? Fakto, kad vaikas nelaukiamas, nepakeisi. Iš kur tai moteriai "traukti" jausmus kurių nejaučia? ir kaip kaltinti žmogų už tai kad jaučia tai, ką jaučia? Paskui ir atsiranda emocijų slėpimai, nutylėjimai, vedantys į labai rimtas pasekmes. Dėl to, kad mums trūksta tolerancijos suprasti kitokius, nei patys esame ar norime būti.Dauguma parašiusiųjų agituoja pasilikti vaiką, tik niekas nepaaiškina, kuo jau tam vaikui, įgrūstam biologinei motinai per prievartą ir jaučiančiam, kad per jį jos gyvenimas pasikeitė i blogąj pusę, bus geriau nei augti su mylinčia įmote. Visi rašo tą pat, tik niekas negali pagrįsti savo nuomonės. Gal kad ji kyla būtent iš sustabarėjusio, "norminio" mąstymo, kurį mums primeta visuomenės normos. Vaikai ne tik duoda, bet ir atima. Atima daug. Vieni to nejaučia, nes jiems nereikia nuolat judėti, keliauti, siekti. O kitam visą gyvenimą neplanuotas vaikas pakeičia. Nesutinku, kad nemylintys vaikų nemyli nieko. Galbūt kaip tik, labai myli save, ir nori gyventi kaip patiems geriau, o ne nuolat besitaikydami prie kažkokio mažo padarėlio, atsisakydami (velniai žino vardan ko) gausybės dalykų, kurie jiems teikia džiaugsmą. Mylėti galima ne tik vaikus. Mylėti galima ir laisvę.

O kur parašyta, kad reikia turėti lytinius santykius tiek kartų kiek nori vaikų? Ar jūs skaitote tik taip kaip jūs norite perskaityti ir dar mokinate apie toeranciją kitokiai nuomonei (p.s. tai buvo mano nuomonė taip pat) ? Ir kur parašyra, kad aš kažką smerkiu???? Aš puikiai suprantu moteris, kai atsiduri va tokioje situacijoje, ne miške gyvenu, o tarp realių žmonių.
Tik suprantu, kad atsakingas žmogus sugeba prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Neatsakingas - prisidengia sparnuotom frazėms "myliu laisvę, myliu save ir kitomis nesąmonėmis". Ar mylėti save tai leisti viską ką noriu daryti? Oho, kaip įdomu. Dar taip negirdėjau, kad kalėjime sėdintys vagys ir žudikai save labai myli )))))))))), juk jie sau viską leido viską.... ir nesilaikė anot jūsų visuomenės nusistovėjusios nuomonės ir normų.

Nereikia stebėtis ar užsipulti žmonių, kurie nemyli ir nenori vaikų. Taip, tokių yra, manau, mažiau, nei tų - labai norinčių. Yra tokių, kuriems, regis, gyvenimas sugrius, prasmę praras, jei vaikų nebus, o yra tokių, kuriems nereikia. Gal jie kada nors subręs ir pasikeis, o gal jiems niekada nereikės, nes mato savęs realizavimą kitur. Suprantu juos.
Gerai yra tai, kad jie bando savyje susivokti, supranta savo norus ir bent jau turi drąsos būti atvirais.
Blogiau būtų, jei ta meilė būtų vaidinama.
Šiuo atveju atsakomybę turi prisiimti abu. Bet manau, kad geriau augti atiduotam į mylinčių įtėvių rankas, kuriems galbūt suteiksi gyvenimui prasmę, nei šalia tikrų, bet nepasiruošusių tam žingsniui tėvų.

O be abejo, galvoti reikia prieš darant vaikus, bet čia gal ,,nelaimingas atsitikimas''.

Kaip viskas paprasta. Gal tai Dievo bucinys?!
Kazin kaip cia gavosi?! saugojosi, bet pastojo?
Stai taip. Jis kviecia.

Nebūk širšė! Ir niekada nesakyk niekada.
100% garantijos niekas neduoda. Dabar jau - Post factum. Situacijos nepakeisi. Ir dabar ne kaltų ieškoti reikia, o problemą spręsti.
Tik spręsti turi ne kiti, o patys.

Ten mano tasai postas buvo.
Neuzduodi Ugnele sau klausimo kodel medicina nesuteike 100% garantijos tiems, kurie nemyli?
kodel kiti like procentai nekele klausimo del neplanuoto kudikio?