Bet vistiek, jūs pasisakote ne už auklėjimą, o už LUPIMĄ.
Jums tikrai turi būti gėda.
Ne žvėrys geriau išdresiruojami kai jie mokomi, o ne lupami.
O čia juk kalbame apie žmogaus augimą. Kas kad tas žmogus atrodo jums jūsų nuosavybė...
Aš pasisakau pirmiausia už [b:2epaxnuv]auklėjimą.[/b:2epaxnuv]. Vaikų lupti tikrąja ta žodžio prasme man tikrai neteko, jie jau beveik užaugo, ir net minties tokios neturiu - lupti - jie yra tikrai geri vaikai .Tai kad net nežinau už ką man gėdytis .Bet iš vyresnių žmonių girdėjau daug nuomonių: jei jų pačių neluptų tėvai - iš jų neužaugtų dori žmonės. Gal jie kažko teisūs, jei apie save pačius taip kalba? Mano eks-vyras tame tarpe. Bet savo vaikų nelupom - na tiesiog nereikėjo. Slidus čia klausimas. Sunku patarti - ir nesiimu.
O tave ar tevai lupo? ar taip jau ir prisimini tai su tokiu nostalgisku dekingumu?
elementarus kito zmogaus zeminimas. Kazkodel nelaikome, jau nebelaikome, kad normalu lupti suaugusi zmogu. Bet vaika - atseit jo labui...
Gavau kelis kartus nuo senelio diržiuko:). Labai buvau neklaužada, pasiutusi. Mano vaikai - angelai su manim palyginus. Žinokit, nepykstu dabar ant senelio: sunku buvo auklėti tokią ožką . Na nežinau aš, kaip yra geriau - nesusidūriau. Tegu patys tėvai sprendžia, juk jų vaikai - jų atsakomybė. Kartais iš vyresnių tenka išgirsti: "mažai jis/ji lupt gavo nuo tėvų" - turbūt ir jūs girdėjot? Tik smurtas yra besąlygiškai smerktinas.