Ar reik lupt vaikus

Taip visi mes esame gudrūs, parodyti jėga prieš silpnesnį, bet patys į kaulus, oi kaip nenorim gaut. Taigi mušdami vaiką parodome jam, kai būsi stipresnis galėsi ir man į kaulus duot. Tad ir turim rezultatą, stipresni jie gal kartais ir netampa, bet pradeda mušti savo vaikus ir būna uždara grandinė, todėl gal jau ją vertėtu nutraukt.

[b:ypsqaagy]Ruda[/b:ypsqaagy], pati nelipdau pirma etikečių - tik grąžinau etiketes svečiui atgal : anot svečio "Lopai mes". ir t.t.. [u:ypsqaagy]Iš savęs[/u:ypsqaagy] juoktis etiška ir [u:ypsqaagy]iš kito žmogaus pasisakymo apie save[/u:ypsqaagy] - įsiskaitykit. Ką rašo svečias, kokie jo palinkėjimai, kiek juose "nuodų" - irgi įsiskaitykit. Beje, šios temos autorius uždavė klausimą ne tam, kad diskutuoti, ar reikia [u:ypsqaagy]tiesiog savo malonumui[/u:ypsqaagy] lupti vaikus. Jis be kita ko dar paklausė, kokia drausminimo alternatyvą taikote vietoj diržiuko. Tai apie ką temą? (cituoju jus:"Juk tema ne apie drausminimą, auklėjimą, o apie LUPIMĄ."). Išmokime pirmiau įsiskaityti, o tada ir suprasime vieni kitus geriau. Sėkmės

Taip protingesnė už Tave, bet man tenka kasdien susidurti su šia problema, juk dažnai tėveliai pagimdę vaikus jaučiasi atlikę savo pareigą, o auklėti nėra laiko. O jei jo atsiranda tai būtinai su diržu, nes anot jų, vaikas kvailas, kitaip nesupras, ir kitą syk bijos, užteks tik žilgterėti. Dažnas iš mūsų linkę auklėti, taip kaip mus auklėjo, bet juk laikas nestovi vietoje, gal reikėtu jau susiprasti, kad kitaip tikrai galima ir tam turime surasti laiko, ir atseis tai daug pigiau.
O jei gavai naktį į kaili, tai gal būvo verta, manęs tikrai niekas naktimis neskriaudžia ir vaikštau gana saugiai, tik negaliu pasislėpti, nes kiekvienas sutiktas toks nuskriaustasis su manim pasisveikina ir vardu pakviečia.

Lupt vaiku nereikia - pradeda bijoti, ir tiesiog nebendrauja veliau, kai suauga, nori kuo greiciau atsiskirt.

O jeigu vaikas meluoja, ruko, vagia, nesimoko ir negirdi kas yra sakoma?, kaip tada elgtis????.

LOL, reikia kovot su priezastim, o ne su pasekme. Priezastis yra tavo paties nesirupinimas savo vaikais, nesuteikimas jam uzimtumo ir paleidimas i gatve.

Bet vistiek, jūs pasisakote ne už auklėjimą, o už LUPIMĄ.
Jums tikrai turi būti gėda.
Ne žvėrys geriau išdresiruojami kai jie mokomi, o ne lupami.
O čia juk kalbame apie žmogaus augimą. Kas kad tas žmogus atrodo jums jūsų nuosavybė...

sakoma, ar rekiama, burbama, reikalaujama?
kazkaip negirdejau, kad kam nors nuo musimo pagerejo klausa. Greiciau atvirksciai... atsiranda visiskas ignoras, bent tokiu budu pasipriesinti prievartai.

Aš pasisakau pirmiausia už [b:id2dz9io]auklėjimą.[/b:id2dz9io]. Vaikų lupti tikrąja ta žodžio prasme man tikrai neteko, jie jau beveik užaugo, ir net minties tokios neturiu - lupti - jie yra tikrai geri vaikai .Tai kad net nežinau už ką man gėdytis .Bet iš vyresnių žmonių girdėjau daug nuomonių: jei jų pačių neluptų tėvai - iš jų neužaugtų dori žmonės. Gal jie kažko teisūs, jei apie save pačius taip kalba? Mano eks-vyras tame tarpe. Bet savo vaikų nelupom - na tiesiog nereikėjo. Slidus čia klausimas. Sunku patarti - ir nesiimu.

O tave ar tevai lupo? ar taip jau ir prisimini tai su tokiu nostalgisku dekingumu?
elementarus kito zmogaus zeminimas. Kazkodel nelaikome, jau nebelaikome, kad normalu lupti suaugusi zmogu. Bet vaika - atseit jo labui...