Svečias: lijundra: Skirkite vaikams pakankamai dėmėsio, ir mušti tikrai niekada nereikės. Per mažai skiriate vaikui dėmesio, Jums atrodo, kad užtenka pasakyti žodžiųu ir vaikas turi suprasti, dažnai netenkate kantrybės, bet juk vaikas mokosi gyventi ir Jūs privalote jam padėti, ir jis tikrai nekaltas, kad jus skubate ar esate pavargęs, ar tiesiog nenorite jam paaiškinti to kas Jums atrodo suprantama.
Kaip jaustumėtės jei Jūs muštų už nieką? Mušdami vaikus suaugusieji dažnai parodo savo bejėgiškumą.
Sakai esi protinga, kol nesusidūrei su nemuštu skersgatvyje naktį. Dabar tai jau ir dieną Žirmūnuose gaunate į kailį ir tylite, ir policijai nusispjaut ant jūsų, kaip ir politikieriams. Taip ir toliau klausykite išsižioję Šalaševičiūtės niekų, bijosit ir pro langą pažvelgt.
kalbate labai neargumentuotai. kokiais saltiniais remdamasis nustatete, kad tie, su kuriais tenka susidurti nakti skersgatvyje yra nemusti vaikysteje? deja, man jus savo kalbejimu primenate toki, kuris piktas ant viso pasaulio, kurio jei ne skersgatvyje reiketu vengti, tai reiktu bent laikytis atokiau siaip gyvenime. atleiskite, jei mano ispudis klaidingas. griztant prie to, apie ka snekejote, as manau, kad yra atvirksciai, kad siu zmoniu vaikyste buvo itin sunki. jie nesulauke nei demesio, nei prieziuros, nei rupescio. buvo musami, ar ne, cia jau kitas klausimas. kazkada senai senai teko bendrauti su tokiu, kuris jau tada, budamas 15os voge is parduotuviu, apiplesinejo zmones gatvej. kazkaip issikalbejo jis apie nesaldu savo gyvenima, kaip geria su tevu, kuris veliau girtas ji musa.. ties tuo ir pasibaigia berno auklejimas ir apskritai santykiai su tevais. mano nuomone tokia: smurtas gimdo smurta, o meile ir rupestis (zinoma, ne akli), ugdo dora, taip pat mokanti myleti ir rupintis zmogu. vaiku reikia uzsiimti, su juo nuolat bendrauti, kai kazkas nepavyksta, skatinti bandyti is naujo, o ne gesinti dirzu isiziebusia sviesa jame.