Įvaikiai

Ar ivaikiai gali kazkiek atstoti tai, jog neturi savu vaiku? Ar imtumete vaiku is globos namu, jeigu jau turetumete savu vaiku?

taip, taip , taip. i visus klausimus. beabejo tai nepalyginama: kai gali tai patirti pats.
bet imciau, tikrai zinau , kad imsiu, tik labai dabar nepalankus metas , su ta krize

Manau, kad gali, taciau tai pareikalautu nezmonisku jegu ir atsakomybes pries ta Zmoguti, kad atrastum rysi tarp saves ir jo ateity.

nieko maziua kaip su savo

Kazkaip labai nuostabu visiems atrodo is pradziu toki gera darba daryt, bet jeigu jis butu toks paprastas ir lengvas, kiek geras, tuomet daug seimu ryztusi tokiam zingsniui. Taciau tas vaikas, pavadinkime "ne i tema" taip pat rekia, verkia, zyzia, inkscia ir gali buti labai bjaurus. Neturincius kantrybes zmones savi vaikai+vaikas ne i tema+darbas+buitis+visos kitos problemos uzspeis i kampa. Nezinau, ar imanoma svetima vaika mylet kaip savo.
Nepradekit pult manes, kad esu besirdis. Daug seimu pasiima vaikus is vaiku namu ir paskui juos "grazina". Nepatiko. Netiko. Ne tai, ko tikejosi. Vaikai neisduodami su garantijos lapeliu, esant tam tikriems "gedimams" ir problemoms ju taip lengvai negrazinsi. Nors zinoma, kad grazinsi, bet cia jau vaiko traumavimas.
Pries toki zingsni reikia milijona kartu matuot ir tik tada kirpt. Cia ne zaidimas su kito zmogaus tolimesniu gyvenimu. Dar tik vaiko ateitimi.

palankaus meto gali ir nebuti. Jei yra noras reikia daryti cia ir dabar

Gerai, kad parasei nezinas ar imanoma myleti, kaip savo. O as maciau, kad imanoma. Tie kurie "grazina" yprastai vaiko atsiradimu (ir nesvarbu savo ar svetimo) bando spresti kazkokias problemas, vaikas atsiranda, o pasirodo problemos tai nedingsta... o dar net ir gileja... vaje... reikia vaika grazinti....
Butu gerai, kad suteikiant globa ar leidziant isivaikinti, atidziai tikrintu ne tik finansines globeju galimybes ir socialini statusa, bet sugebetu ivertinti ir moraline branda...

O kur garantija, kad as taip pat gerai susitvarkysiu su vaiku, kaip ir kiti zmones? ( as - treciuoju asmeniu ) Jei vieniem pasiseke, dziugu. Bet cia ne subrendimo klausimas. Nors sutinku, kad 20meciams isivaikinus nieko gero neiseitu, bet kiti ir 40ies budami nesugebetu priimt to vaiko.
As nemoku paaiskint to, kaip ziuriu i vaikus, taciau tai nera suniukas, kaciukas, kurio as labai noriu ir kada nors turesiu, nes noriu. Beprotiska atsakomybe, vargu ar galima buti atsakingesniam uz kazka. Tai nera baime prisiimti atsakomybe, mano akimis pripazinimas, kad to nesugebesi padaryti yra drasiau, nei pacio vaiko neapgalvotas bandymas priimti i seima. Zmones si klausima svarsto metu metais, tuomet sprendimas buna apgalvotas, jau zinoma koki vaika, su juo uzsimezge rysys, matom, kad viskas bus ok. Bet taip kaip i turgeli nuvaziuot ir issirinkt.. nezinau.

Pasiimkit auginti ir mylėti tą vaiką, su kuriuo susidraugausit, arba kuriam labai reikia tėvų meilės ir globojimo. Žinoma, kad vaikas bus kaip savas, jei širdis neakmeninė ir tikslai ne materialiniai...

Visai rimtai galvoju paimti globoti pora vaikučių,nes tai viens iš prasmingesnių darbų ką gali žmogus padaryti gyvenime...ir nereiks laiko prie kompo leisti