As palaikau merginos nuomone pastoti tycia. Tureti vaika nera nieko blogo, o priesingai isleisti dar viena gyvybe i pasauli yra nuostabi misija. Kas cia blogo, jei busima mama myles vaika, juo rupins, globos, aukles, atiduos visa savo meile ir siluma. Del tokio poelgio tik bus daugiau mylinciu (mama) issilavinusiu (busimas vaikas) zmoniu. Juk jau nebe veroniku laikai, kai pastojus reikia begti zudytis, ar darytis aborta ir nebe tarybiniai laikai, kai merginai reikia laukti bet kokio kelneto suskio, kad tik imtu i zmonas ir santuoka butu del akiu, nors to vyro ir nemyli, o dar blogiau, jis alkoholikas, mergius, mamyciukas, nevykelis, grubus ir t.t.
Kai kas teigia, kad vaikas bus nelaimingas, o ka pasakysi vaikui... O ar laimingi vaikai, kuriu tevai issiskyre? Ar daznai tevai lietuviai lanko vaikus? Ar daznas moka alimentus? Net musu visuomeneje nusistovejes poziuris, kad motina turi kreiptis i visokias istaigas, kad tevas moketu alimentus ir ne tose istaigose tokios motinos pavadinamos "dar viena lakstanti del pinigu".
O ar laimingi tie vaikai, kurie auga pilnose "normaliose" seimose, kuriose tevas (daznas Europietis) alkoholikas, museika, keikunas, nevykelis, kuriose tevai bejausmiai, kuriose smurtaujama psichologiskai, ar gyvenimas be jausmu, tik del ivaizdzio, nors uz akiu yra meiluze?
O del pinigu, tai net ir poroje niekas negali buti garantuotas del rytdienos, gal abu tevai liks be darbo.
Nezinau, ar reiketu slepti nuo vaikino fakta, jeigu pastoji, bet, manau, jei jauti, kad jo reakcija bus neigiama, o kam tada jam reikia zinoti - pabus donoru. Juk pas mus spermos banku kol kas nera.
Taigi bukime tolerantiskesni moterims, ivairioms seimoms. Bukime laisvi, juk po paraliais jau 2012!
