Mane smerkia, nes vaikus po skyrybų augins vyras

Labas. Norėčiau jums papasakoti savo istoriją.
Pragyvenau su vyru 15 metų. Paskutiniais metais atšalom, nutolom vienas nuo kito, prasidėjo pykčiai ir barniai, todėl nusprendėme skirtis. Skiriamės gražiuoju, nei vienas meilužių neturim, dėl turtų nesipjaunam, tiesiog situacija tokia, kad gyventi atskirai tapo lengviau nei kartu.
Turime du vaikus: 13 metų sūnų ir 14 metų dukrą. Taip jau susiklostė, kad mūsų šeimoje vaikai labiau prisirišo prie tėvo nei prie manęs ir po skyrybų nori gyventi su juo. O aš dar ir darbo pasiūlymą gavau kitam mieste, nei šis, nei tas būtų vaikus temptis su savimi, mokyklas keisti ir panašiai. Juk vaikai to nenori.
Pasitarėm visi ir nusprendėm, kad visiems bus geriau, jeigu vaikai liks gyventi su tėvu, o su manimi bendraus savaitgaliais. Bet problema ta, kad susilaukiau labai neigiamos aplinkinių nuomonės! Reaguoja lyg būčiau savo vaikų išsižadėjusi. Bet aš nesuprantu, kas tame blogo, kad vaikai po skyrybų lieka su tėvu. Juk jie jau dideli ir savarankiški. Kažkokie kvaili stereotipai visų galvose, kad vaikus būtinai turi auginti mama.
Ką jūs manote apie tai, kad po skyrybų atiduodu vaikus jų tėvui? Ar pasielgtumėte taip? Gal pažįstate išsiskyrusių porų, kur vaikai irgi auga su tėvu?

Kadangi tai buvo bendras jūsų šeimos sprendimas, man jis atrodo teisingas. Kitaip atrodytų,jei vaikus vyrui paliktumėte, pvz., todėl, kad jūsų naujasis draugas nemėgsta jūsų vaikų. O stereotipai gajūs, nieko nepadarysi... kaip ir gana gajus, kad vyrai vaikais pasirūpinti nemokėtų.

Nematau del ko sukti galva, jei gerai jum, jusu vyrui ir vaikams tai koks skirtumas ka kiti galvoja? Jus kas labiau rupi jusu vaiku gerove ar aplinkiniu nuomone, kad nerimaujate ka jie pasakys ar pagalvos? Mano buvusi drauge gyveno su tevu po jos tevu skyrybu, niekas nieko nesmerke, visi sutare, kad taip bus ir nieko blogo tame nematau :)

Na aplinkiniau nei Jums, nei jūsų vaikams duonos neatneš. Galų gale tai Jūsų gyvenimas ir Jūsų sprendimai..Jeigu tik galvoti,ką mano aplinkiniai, tai visi sprendimai gali būti blogi.

Feja, svarbu tai, ka manote jus, t.y. visa seima, apie tai. Jus kartu nusprendete, jog vaikai pasilieka su tevu. Vaiku tevas nepriestarauja, vaikai patys taip nori, jums tai nesukelia didelio streso...
Viskas. Visu interesai issaugoti.
O zmones daznai smerkia kitus, deja.

As asmeniskai, taip nepasielgciau.Ir nesuprantu, ir visiskai nepateisinu tokiu motinu. Vaikams reikia abieju, bet motina visada jiems reikalingesne, ypac mergaitei brendimo periodu.Vaikams tai gali itakoti charakterio formavimasi, vertybiu supratima ir pan. Pazistu seima, kur vaikas12m. keleta metu auga su tevu, su motina tik susitikineja.Nors tas berniukas ir pakankamai materialiai aprupintas, bendraujant su juo labai jaucias , jog jam psichologiskai truksta motinos.

Čia kiekvieno apsisprendimo reikalas, bet aš mamos vietoj nesikelčiau bent į kitą miestą. Taip ryšys su vaikais dar labiau susilpnės. Gal tai tik mano nuomonė, nes man nėra nieko svarbiau ir brangiau už vaikus.

o as FEJOS nesmerkciau..jai ir taip nelengva.. tokio amziaus vaikams geriau likti savam mieste su savo draugais ir bendraamziais.. gal ir jos darbas neamzinai bus kitam mieste.. maniskis sunus labiau linkes but pas mane ,nei su savo motina(mano eks),nors gyvena su ja.. o ir ta dabar numetus vaika seneliams, o pati isvarius i anglija..taip kad manau jog feje pasirinko tai kas geriausia vaikams..

Jokie bendraamziai, draugai neatstos vaikui motinos.Tikrai mylinti motina pasirinktu ne tai kas naudinga jai, bet jos vaikams , ir pasiliktu su jais.Panasu, jog mama turejo idomesniu uzsiemimu, jei vaikai labiau prisiriso prie tevo.As tokiu ,,geguciu motinu,, net MOTINOMIS nelaikau.

as tai tokius vytus idijotais laikau