Mane smerkia, nes vaikus po skyrybų augins vyras

turbut rasotes pati sau:))As pritariu tokiems vytams ir kitiems.MOTINA TURI BUTI SU VAIKAIS.Man nesuprantamas jusu kaip motinos toks apsisprendimas.

jums daug kas gali buti nesuprantama, bet tai nereiskia ,kad visi nesuprantami dalykai yra blogai.

Teisingai daro. Tokiom kaip tu vaiku gimdyt nereikia.
Galvoji tik apie save.Besirde ir bejausme esi.

ponas vytas trijuose asmenyse :)

O as nei smerkiu eni palaikau feja. Bet jei ir smerkciau, tai ne del to, kad palieka vaikus tevui, o kad kazkodel neuzmezge su jais silto rysio per tuo 13 metu..Bet visko seimose buna. Juolab, kad tokia situacija nestandartine, retai pasitaikanti. Dazniau buna atvirksciai.
O vaikai dabar labiau nori su tevu, bet neaisku, kaip bus veliau..Ir aisku, kad emocine spraga, kuria uzpildo tik motina, liks visam gyvenimui..Visgi neaisku, ar ir budama seimoje, feja ta spraga butu uzpildziusi...

Matau, kad sulaukiau ir čia daug tokių komentarų kaip sulaukiu gyvenime: kad bloga motina, kad palieku savo vaikus. Aš juk jų neišsižadu, šventes ir savaitgalius visada leisime kartu. O atsisakyti kraustymosi į kitą miestą ir svajonių darbo nemanau, kad verta šiuo metu, negi liksiu, kad kasdien eičiau pas buvusi vyrą į svečius ir vaikams į kompaniją siūlyčiausi, kai jų amžius toks, kad su tėvais nelabai nori daug laiko leisti. Mums užteks ir savaitgalių kartu.
Bloga motina nebuvau. Myliu savo vaikus ir rūpinuosi jais. O kad labiau myli tėvą nieko ypatingo tame nematau, juk taip neretai šeimose būna. Juk mama ta kuri barasi ir liepia kambarius tvarkyti, o tėtis tas, kuris daug dirba, o kai jau turi vaikams laiko, tai šventė jiems.
Dėkui mane palaikantiems. Manau, kad jei visiems keturiems toks sprendimas geriausias, tikrai neverta ardytis vien dėl to, kad įrodyčiau esanti gera motina.

Fėjai galiu pasakyt tik tiek, kad ji dar myli savo vyrą, nes kitaip nepaliktų savo vaikų jam, ji galv oja, kad tai abiejų vaikai, jos šeimos vaikai, nes dar neisisamonino, kad šeimos nebėra. Pasąmonėj tiesiog galvojimas, kad išvyksta vos ne i komandiruotę, nes rašo - savaitgaliais busim kartu.
Vaikai aišku taip pat sutrikę, jie suvokia, kad šeimos nebėra, tad nori išsaugot bent savo aplinką( namų erdvę , draugus ir t.t.).
Viskas priklauso nuo vyro, jei greit parves pamotę, tai vaikai tuoj pat pakeis savo norus, kol tėtis vienas, jie taip pat nejaučia didelių pokyčių.

Suprantat, jums nera sakoma, kad esat bloga motina.Tas neigiamas ispudis susidaro, nes per tiek metu vaikai labiau prisiriso prie tevo.Reiskia vaikams jau anksciau kazko truko is jusu, gal mazai buvo bendravimo, silumos motiniskos.
12, 13m vaiku amzius yra labai sunkus, jie nusprende pasilikti su tevu, nes is jo gavo daugiau silumos.Bet jiems labai reikia ir mamos.Galbut jus esat sutverta daugiau darbui, karjerai, o ne seimai.Ir kiek suprantu pati esat apsisprendus ka jums daryti, tai ir sekmes.Tik nepajusit kaip palaipsniui prarasit vaikus.

Dalis cia yra vos ne pasipiktine Fejos elgesiu,kaip jos aplinkos zmones,tik todel kad ne jiems tai kyla sia akimirka.
Kad ir kaip cia dauguma vartytu,juk nepalieka Feja vaiku kam papuola,jie lieka su tevu,kodel tai yra blogai,nejaugi tevas nesugebes jais pasirupint ir meiles duot.Sakykim mano teta turejo 5 vaikus ir nei vieno ji nepriglaude,nepamylavo,nebuciavo,tai dare vyras,ir del to jie nei blogiau gyveno ,nei maziau pasieke gyvenime,nei del to jiems bendraut sunkiau buvo.
O ir siaip seimoj juk buna kad vienas vaikas artimiau bendrauja su mama,kitas su tevu.Tai gal nedarykit tragedijos,kur jos nera.

Fėja, manau labiau loginio mąstymo žmogus, negu jausmų ir santykių. Ir nieko čia tokio. Jei tai jūsų šeimoje vaikams kompensuodavo tėvas, vaikams galėjo būti visai gerai. Kai išvažiuosite, manau, pajusite stipresnius jausmus savo vaikams. Savaitgaliais būtinai juos parodykit. Aišku, apsispręsdama išvažiuoti šiek tiek rizikuojate, kad ir pati susirasite kitą draugą, ir vyras susiras... Tada visiems bendrauti bus sudėtingiau... Bet nesmerkiu jūsų. Jeigu pati aiškiai sau atsakysite, ką jaučiate šioje situacijoje, aplinkinių nuomonė jums nebeturėtų būti tokia svarbi. Prisipažinkite sau, kad šiek tiek pati save smerkiate, ir aplinkiniai nebebus tokie svarbus. Gyvenimas yra rizika... Vienur pagerini, kitur sugadini. Visur lazdos su dviem galais... Bet jei santykiuose kas nors nutinka blogo, visada galima pasitaisyti...