saule-graza: Nuolat pykstuosi su savo patneriu, nes jis lb kritiskas, vis as negerai ka padarau namu ukyje. Atrodo mylime vienas kita, bet jau pavargau gincytis, sakyti jam kas man nepatinka. Nes jam apskritai sunku itikti, o as net ir nesistengiu, noriu buti savimi. Kaip tycia gatveje mane pakalbino nepazistamas vyras, jis noretu su manim susitikti, bendrauti, kavos isgerti...Na, man kaip tik ta vakara taip buvo bloga su saviskiu, kad pasiemiau is nepazistamojo jo tel. nr, sakiau parasysiu...Saviskiui papasakojau beveik viska, tik jis nezino kad turiu kontakta. Ar labai smerktina jei susitikciau su tuo vyru del dvasinio bendravimo? Man reikia palaikymo, pripazinimo kad esu puiki moteris, nes is kitu ta girdejau ne syki, tik ne is dabartinio. Ir ka darytumete, moterys, tokiu atveju?
Bet sutik su tuo, kad tavo dabartinis draugas puikus vyras kai nesipykstat. Bent jau man tai atrodo, nes pas mane labai panasu i tavo situacija. Protrukiais buna kad atrodo viskas - tuoj skambinsiu anam, kurio kontaktus taip pat turu... Bet atvestu, praeina pyktis ir mano zmogelis man pats mylimiausias ir geriausias. .. Jega!
Banziau atsakymu ieskot siame forume kas ir kaip, bet eilini karta nusivyliau, nes zmogeliai -es) cia kai kurie (-ios) tik ir ziuri kaip igelt, arba problema supranta visai ne taip, kaip nori pasakyti...
Tai kad tavo siuometinis brangiausias tikrai neabejingas tau bet charakteris jo toks. Nieko nepadarysi, kazkaip reikia laikytis, o ne save siulyt su peruku nepazistamiems vyrams uzmiezscio miskelyje... Tu turi pacia didziausi vertybe - buti savimi ir dar islikti ne kekse.