BeStabdziu: Aseksualumas neturi nieko bendro su impotencija. Impotentai nori, bet negali. Aseksualai gali, bet nenori.
Iš tikrųjų tai aš nežinau, ar aš aseksualas, ar tiesiog šiaip nieko nenorintis ieškoti. Lytinį potraukį jaučiu, nusistatęs prieš lytinius santykius nesu. Bet kažkodėl vienas jaučiuosi žymiai geriau, nei poroje. Nereikia man kito žmogaus šalia, nors tu ka. Jei turėčiau merginą, tai turėčiau ir seksą, bet laisvės ir malonios vienatvės paaukojimas man atrodo per didelė kaina už kasdienį seksą. Jau virš metų neturėjau lytinių santykių, ir kaip bebūtų keista, aš to nepasigendu. Netgi jaučiuosi turintis daugiau laiko savo pomėgiams, darbams, reikalams - niekas netrukdo. Iš tikrųjų keista situacija - potraukis yra, bet noro jį realizuoti nėra.
Iš tikrųjų, visai laisvai galėčiau nugyventi visą gyvenimą vienas, bet yra vienas labai svarbus dalykas - labai noriu vaikų. Šeima, vaikų turėjimas, jų auginimas - man tai labai svarbu, iš tikrųjų aš tai laikau gyvenimo tikslu. O be žmonos, šio tikslo neįvykdysi...
Va, išpasakojau, kokios keistos mintys mane kamuoja dažnai.
Bet jeigu čia esi,vadinasi nori rasti:) nieko keisto manau, aš tokius žmones vadinu individualistais,o ir pati tokia esu-negalėčiau leisti kitam kėsintis į mano privačią erdvę,su tam tikromis išimtimis,žinoma:) kas liečia seksą-manau tokiems kaip mes sekso poreikis susilygina su tuo,kad mėgstam savo gyvenimus gyventi taip,kaip norim. Jei yra poreikis į individualumą,yra mažesnis poreikis ir seksui bei kito žmogaus artumui. Manau viskas sąžininga.