Ar vasara visada nesiojate kelnaites?

man atrodo kad senas hrenas ir Borgija ir vienas zmogus tik apsimetineja

Tada tai turetu buti is griezto rezimo psichiatrines pabeges sizofrenikas...

Niekaip negaliu surasti atsakymo, kodėl psichologinės problemos (vaikščiojimas be kelnaičių viena iš jų) ir liguistos būsenos mūsų dienomis yra skelbiamos ir reklamuojamos kaip didžiausias privalumas.

kokios psichines busenos autore, tokia ir tema. ar maza ligoniu pas mus

Oho, vaikščiojimas be kelnaičių jau tapo psichologine problema? Kad tik tokios problemos žmones kamuotų, būtų miela gyventi šiame pasaulyje.

O jeigu rimtai, tai toks itarinejimas mane truputi nuliudino.

Laikas tamstą laikinai uždaryti į kaliūzę, neatrodo? Ten bent proto įgautum, o čia, DP, nė nė, nė kiek neįgausi, ar aš klystu?

Patikėkite, artėja gegužis. Ir kiekviena minutė darosi vis mielesnė...ore palaima tvyro ir norisi padrąsinti save - išbėgti gegužį be kelnaičių ir Borgia nudžiuginti. Norisi leisti aistrai papuošti save. Mėgstu pavasarį skaityti romanus, šlovinančius namų džiaugsmą, ramybę ir gegužį.

Rytų filosofija - daoizmas - moko, kad vienintelis kelias į Visybę, į Pilnatvę – tai nesipriešinimo sau kelias. Nesipriešinkite tam, jei norite pavasarį lakstyti be kelnaičių – taip kūnas atsiliepia į išmintį pranokstantį tavo vidinį norą panašėti į kažką daugiau nei atvaizdas „Vogue“ ar „Žmonės“ viršelyje. Jautiesi gražesne už didžiausio Lietuvos boso vardu Antanas žmoną. Taip išdykaudama jautiesi patogiai ir pakiliai, esi kupina energijos, sveika ir patenkinta savo išvaizda ir savo meškute. Imi nebesuprasti, kodėl tokia gera tavo nuotaika?

Neliūdėkite, senasis Hriene! Spėju, kad kažkas tiesiog nevykusiai pajuokavo