20 amziaus seksas

Poreikis rimtiems pokalbiams atsiranda nuo tam tikro žmogaus amžiaus, atsiradus tam tikram subrendimui arba kai vyrams jau reikia pertraukėlių atsikvėpti tarp sijonų kilnojimo:))) O toje nerimastingoje jaunystėje, kai gražuolei siūloma greit pamiršti, kas buvo ir neliūdėti, tada realybė vistik būna kur kas paprastesnė! Ir nereikia čia sekso painioti su prasčiokiškumu! Kiekviename amžiuje - ar tai būtų 19-as, ar 20-as, ar 21-as, jeigu berniukui -niolika, ir mergaitei panašiai, tai rimti pokalbiai eina ''po to'', jeigu aplamai dar tų pokalbių norisi... O pirmiausiai įkvėpimas atsiranda ''tam'':))) Ir nereikia čia pasakėlių, kad ''mūsų laikais to nebuvo''! Visais laikais buvo panašiai, visais laikais siautė hormonų audros, skirtumas tik vietos atžvilgiu ir tame, kad tada rezultatas buvo vargšė Paskenduolė, o dabar normali vieniša mama su Sodros išmokomis:)
O supratingumas, meilės ir visa kita atsiranda, kai žmogus daugiau subrendęs ir jau turi savo vertybes, prioritetus...

O ar Jums neatrodo, kad protingų, sąmoningų, atsakingų yra ir šešiolikmečių, ir aštuoniolikmečių vaikinukų taip pat. Kartais aštuoniolikmetis yra kur kas protingesnis, sąmoningesnis ir daugiu žinių turintis ir suvokiantis jas geriau už keturiasdešimtmetį ar šešiasdešimtmetį. Nebūkite tokia kategoriška, o žvelkite giliau ir plačiau. Ne visi gi žmonės yra pagedę ar pagadinti. Ne visi yra demoralizuoti ir kriminalizuoti. Ne visi gi tiki reklama, šoumėnais, klounais, žurnalais, žiniasklaida kaip Dievu. Kiek pamenu save, kai man buvo 18 metų buvau pakankamai informuotas jaunuolis ir esminiai žinantis ne mažiau nei dabar. Esminiai dalykai išlieka tie patys, jie nesikeičia - atkrenta tik tai, kas pasirodo netikra ir apgaulinga metų bėgije. Normaliems, gerai išauklėtiems, kultūringiems vyrukams pasaulėžiūra nesikeičia nuo ankstyvosios jaunystės. Problemų būna ir yra tik su mamyčiukais, su superliberaliais, itin moderniais vyrukais ir jų seksiukais. Panelės čia neatsilieka, o daug kur seksiuke stipriai lenkia.

Aš nesu kategoriška ir nenoriu tokia būti. Tačiau Jūs rašote apie siekiamybę - kaip turėtų būti, o yra visaip. Ir nereikia užsimerkti - visais laikais buvo visko: buvo perkamo sekso, buvo tyros ir nuoširdžios meilės. Ir niekas čia perdaug nesikeičia - ar tai 19-as, ar 21-as amžius. Gal tik pastaruoju metu žmonės drąsiau įvardija savo poreikius, gal nebeslepia nei patys nuo savęs, nei nuo kitų, kad intymumas reikalingas žmogui lygiai taip pat, kaip ir maistas, ir netgi atvirai prisipažįsta turintys vienus partnerius gyvenimui, kitus - pokalbiams, trečius - seksui. Bet vėlgi - nereikia visko suabsoliutinti, genys margas, o pasaulis dar margesnis ir niekas nedraudžia kiekvienam iš mūsų pasirinkti sau tinkamiausią ir priimtiniausią gyvenimo būdą.
P.S. Aš tikrai labai linkiu, kad pasaulyje kuo daugiau būtų Jūsų aprašytų sąmoningų, protingų ir atsakingų žmonių:)

Mielas žmogau, ar aš tai neigiu? Aš to neneigiu ir, patikėkite, tikrai vaikštau po gyvenimą be rožinių akinių. Gal net perdaug matau jame blogio nei gėrio ir esu skeptiškas. Seksas yra sudėtinė žmonių kultūros dalis. Seksualinė kultūra yra svarbi, kaip svarbi ir erotika visais laikais. Nėra meno be erotikos, nėra muzikos be erotikos, be intimumumo. Žmogaus įkvėpimui, pastumėjimui reikalingas intymumas. Sveikatai, gerai savijautai reikalingas intymumas. Per harmoningą intymumą žmogus gli būti pastumėtas link gėrio, link grožio. Aišku, prasčiokus ir erelius bei kitas begėdes smarkuolęs seksas kaip ir dideli pinigai pražudo - sunaikina. Taip Gamta, Dievas, visuomenė atlieka atranką. Vadinkite kaip norite. Nors dabar blogybės, susvetimėjimas, primityvizmas, stipriojo teisė ir privilegijos, antivisuomenė, asocialumas, nemeilė ir ima viršų, bet tai tik toks laikas dabar, kuris praeina, praeis ir vėl sugrįš gėris, tarpusavio supratimas, darna, pagaliau, meilė. Taip taip, nesijuokit. Normalus, saugus seksas taip pat sugrįš ir bus atsisakyta pseudoliberalizmo, kaip analinės kultūros, kaip subkultūros ir alinimosi - naikinimosi. Vieną dieną pabos analinė kultūra ir vieša smarvė, pamatysit.

Kartais pavargstu nuo savo tikėjimo gražiais ir amžinais dalykais (nieko keisto,ginti savo įsitikinimams reikalingos jėgos ) ir net galvoju,gal klystų...gal žmonėms tai nerūpi? Na,daugumai...Man žmogaus tariami žodžiai turi būti neatsiejami nuo jo minčių,vidaus,darbų ar net svajonių.O dabar pastebiu- vieną kalba,kitą daro.Taip gražiai ir teisingai kalba,o tokią nesąmonę daro Kas bus iš medžio išmetęs?? Sukratytos galvos.Turbūt visi trokšta tokių jausmų ir santykių apie kokius deklaruoja,bet niekaip niekaip to sau neleidžia norėti ir naudojasi tuo kas greita,blizga ir...neišgyventa.Taip saugiai paslėptos sielos,kad jau sunku surasti...Jau žydi kaštonai.Seniau tikėjau,kad meilė bus amžina jei ateis ji kaštonams žydint Tokie dalykai įkvepia,ypač jaunystėje,o paskui tampame nelaimingi ir pikti....viltis apie amžiną meilę miršta,o į gyvenimą "ateina" daug "plasmasinio"sekso ....

Kažkodėl Jūsų pasisakyme neradau nieko, kad būtų užsiminta apie jausmus... Vien saugus seksas... Aš neneigiu, kad seksualinė kultūra yra svarbi, erotika yra svarbi, visas menas kuriamas ir įkvėpimas ateina nuo erotikos. Tačiau negi žmogus pirmiausiai turi galvoti apie saugų seksą, o ne apie bent kažkokius jausmus tam žmogui??? Taip, nesant libido, nebus jokio stengimosi dėl to žmogaus, potraukis kitai lyčiai vistiek yra visa ko pagrindas, bet negi žmonės turi visai išsižadėti jausmų???

Laukinei vyšniai - Aš irgi visada tikėjau, kad meilė, užgimusi žydint kaštonams, yra amžina... Beveik taip ir buvo:) Dabar laukiu kitos tokios panašios, beveik amžinos:)))

Normalus žmogus negali neturėti jausmų. Kiekvienas žmogus turi jausmą kitai lyčiai. Bejausmis žmogus yra nevisavertis. Žmogus turi stiprų jausmą tėvams, Tėvynei, gamtai, draugui, draugei ir daug kam kitam. Su intimumu išsirutuliuoja ir jausmai tarp normalių, neprimityvių žmonių. Primityvams, superliberalams ir ereliams lytinio gyvenimo išdaigos dažnai esti liūdnos ir pavojingos sveikatai ir aplinkinių kišenei - biudžetui. Su kita lytimi susiję troškimai, planai, jausmai, mintys, elgesys, erotika - meno poreikis, kūrybos poreikis. Erotika yra tam tikra ir dvasinė meilė.

Bet ar pirma neturi eiti jausmai, o ne intymumas? Nes jeigu tų jausmų neatsiras, o po tokio greito pasimylėjimo dažnai būna, kad jausmai ir neatsiranda, nes santykiai jiems paprasčiausiai nesubręsta. Ar toks bendravimas nevirsta elementariu dulkinimusi???

Intymumas - tai nera artimi fiziniai santykiai.
Tai glaudus dvasinis rysys.

Man regis, intymumą žmonės supranta skirtingai. Kažkodėl manau, kad prieš tai pasisakęs Lelis Borgia turėjo galvoje ne dvasinius ryšius... Ar aš klystu??? Turbūt vyrai ir moterys dažnai tai suvokia skirtingai...