Orgazmų įvairovė?

Saulužėle, puiku, kad apsilankėte šioje temoje. Jei der nepabėgote, būtų labai įdomu išgirsti tokioje situacijoje atsidūrusios moters požiūrį. Ar jus tenkina status quo - vyras prašo, o jūs neduodat, na gal tik kartais, o gal norėtumėt tai pakeisti? Jei norėtumėt pakeisti, tai į ką? Ir kokiu būdu Jūsų įsivaizdavimu tai galėtų įvykti?

Sveiki visi, pirma kartą rašau šiame forume, o ir rašinėlius rašiau senokai. Literatūrine forma, rašinėlis, o kaip tai iš tikrųjų net nežinau gal blogas. Ne taip svarbu.
Taigi ką aš čia veikiu,gal tą patį kaip ir Hush netgi atrodo toks pats kaip ir Hush (gal turim to paties kraujo ?  ). Tik kiek supratau autorių laikmatį jis kelio pradžioje aš kažkur per vidurį. Kad būtų lengviau atsuksiu laiką kokius gerus penkiolika metų atgal.
Seksas tris, keturis kartus per dieną. Bet kur ir bet kada. Tiesa pirmus draugystės „metus“ nedavė. Draugavom tris metus. Vestuvės. Gyvenom pas uošve. Prisimenu nuotykį, veiksmas virtuvėje finale orgazmu, ji taip sušuko ir sustingo kokias tris minutes drebėjo nei žodžio nebegalėjo ištart. Atsipeikėjau o siaubas, veiksmas virtuvėje. Gerai, kad uošvei supratingi ir neužėjo, o gal geriau būtų užėja ?!
Gimė pirmoji. Nusipirkom už skolintus butuką. Išsikraustėm. Sunkūs buvo laikai. Atlyginimas 400 Lt. Vos galą su galu sudūrėm. Daktarai jai rekomendavo gimdyti antrą. Gimė antroji. Baigėsi mūsų „seksas“. Galvą skauda, pavargau ir tt. Į savaite gal koks kartas ir tas „išprašytas“.
Taip va čia Hush laikmatis. Žmonai viskas gerai kaip ji teigia. Bet mačiau, kad neviskas. Nusprendžiau kompensuotis atsiduodamas darbui. Pasidariau darboholiku. Grįždavau kartais 23.00, pinigėlių daugiau. Kartą sustojau ir atsipeikėjau, pavargau. Tik darbas ir darbas, o aš kas? Pradėjau ieškoti išeities. Internetas tada buvo didelė prabanga. Beieškodamas išeities per forumą susiradau meilužę. Na taip ten kompensuodavau sekso stygių. Suprantama norėjau skirtis. Kartą meilužė lepterėjo, kiek ji turėjusi partnerių ir kuris buvo geriausias.

Myliu ir mylėjau aš savo dukras.. Taip žmona mane mylėjo. Prisigėrėm išsikalbėjom, susitaikėm. Seksas vėl prasidėjo, bet ne tas Seksas. Jėgos išseko, nebeliko, žiaurus laikas buvo. Darbe mane palaikė, o aš atsidaviau visas darbui. „Užsikasiau“ darbe. Tyliai pradėjau domėtis moters logika.

Gal anekdotą apie apie naują rusą, auksinę žuvelę ir moters logika ?! kitą kartą.

-Persikėlėm gyventi į didesnį butą. Pornografinei, erotiniai filmai ar Jų scenos vedė mane išproto, o jai buvo netgi neįdomu žiūrėti. Darboholizmas davė savo vaisius, išlipom iš tų finansinių problemų. Pradėjau ją lepinti. Pradžioje skudurėliai, po to kailiniai automobilis kelionės apie brangius kvepalus ir gėles net nekalbu.. Po to vėl kažką perskaičiau, pradėjau domėtis lesbietėmis ir sadomachizmu. Prasidėjo aliejukai ir sekso žaisliukai.
-Nesenai buvo sekso naujame automobilyje, to norėjo žmona. Buvau šokiruotas ji man pasiūlė. Praėjusiais metais prasidėjo keistas dalykas. Žinot kaip gyvūnai rujoja tai va ir man tas pats anksčiau tokio stipraus geismo nebūdavo. Negalėjau susikaupti darbui vien seksas galvoj. Kažkaip išbridau. Kartą papasakojo kad svajojo turėti „džipą“. Nupirkau.

O man vėl „ruja“. Ir šiandien penktadienis vadinas pasėdėsiu su draugais- tradicija. Turėsiu ne užsibūt, nes mane kvietė į lovą  O aš noriu į ją, kad išgirsčiau smarkiai plakančią širdį ir virpantį balsą. Tai penktoji diena iš eilės.

Hush nuoširdžiai nežinau ką tau patarti, todėl ir sumaniau parašyti šią istoriją kiek įmanomą trumpiau. Žmonai, kiek supratau, kad orgazmui reik kažkokios psichologinės būklės. Kuri šiuo metu susiklostė kuria aš džiaugiuosi.

Kitos moterys vos spėja apsižergt ir jau kaifuoja. Galima prisiminti ir tas kurios eina į grupinius ar aplamai lesbietes. BDSM aplamai patyliu. Gal paprasčiausiai na lieva eina, o tau noro nelieka. Pamenu vienoje išpažintyje moterys guodėsi vienos nakties nuotykiais, po kurios santuoka pasidarė nebeįdomi.

na Hush, turbut labai nepaguosiu. Po vaiko gimimo ir man kazkas atsitiko. Visiskai nenoriu sekso. Vyras eina is proto, o man net bloga nuo minties apie tai. Laukiu kada tai praeis. Bet matyt nepanasu kad greit. Vaikui tuoj du metai. Jauciuos beviltiska. Kalta. Pavargus. Noriu kad jis paliktu mane ramybej!

Paskaičiau čia, gerbiamieji, jūsų mintis - man jūsų problemos!Hush reiktų pagirti, kad lietuviai ne kokie kūjai ir, esant kokiam diskomfortui, ieško patarimo, pamąstymų ir veiksmų.O mes merginos, moterys ir matronos turėtume irgi paieškoti būdų kaip per daug nuo gamtos nenutrūkti. Baisiai emancipuotos pasidarėme:tai kailinių, tai kvepalų, tai duok šen automobilį.O kojų pakeltų nenulaikom(jezau kristau, apmėtysit mane akmenimis)-:)Reikia valgyti mažiau, myletis per lietų, ir ypač moteris turėtų kurstyti tą ugnį.Vyras bus laimingas ir sotus, kada jaus, kad jo moteris bet kada gali ir nori...

Įdomi swx išpažintis...

todel nezino, kad jo nesimato;) reik zinot kur ieskot ir kaip jis atsiranda... o ir siaip nera jis jau tos israiskingas;)

swx, įdomi tavo istorija. Daug metų... Tik ar visi tie kailiniai ir mašinos - ne žmonos pirkimas? Nes pirkti aš nenoriu, pirkti galima bet ką :-) O penkiolika metų psichologinės būsenos laukti... Uuu, baisiai skamba, jei net ir pastangos nepadeda. Mano klausimo esmė ir buvo tokia: ką daryti, kad ta psichologinė būsena atsirastų?
Aš tai kaip tik stengiuosi darbe kuo mažiau sėdėti, kad su žmona kuo daugiau būčiau. Ir ūkio darbus pradėjau savanoriškai daugiau dirbti, kad jai kuo mažiau liktų, ir konfliktų stengiuosi vengti, nusileisti. Žiūrėsim, kas čia bus. Labai greito rezultato tikrai nesitikiu :-)
Saulužėlė tai čia įdomiai suskėlė: mažas vaikas. O tai ką - tavo vyras vaiko neaugina? Mano vaidmuo vaiko auginime tikrai ne ką mažesnis negu žmonos, tai gal aš tuo skųstis turėčiau? Ir kalbant apie gėles ir panašius dalykus - liūdna, jei tu tik vieną gėlę esi gavusi... Beje, o moteriškas solidarumas čia prie ko? Čia kaip - moterys su moterimis gyvena ir džiaugsmais ir vargais dalinasi? Aš manau, kad jei jau gyveni šeimoje su žmogum - tai su juo ir turi solidarizuotis, ir pamiršti apie moterų solidarumą ar bet kokius kitus solidarumus.
O šiaip tai iš visos šitos diskusijos supratau, kad vieno atsakymo į mano klausimą/problemą nėra, bet ką verta pamėginti - tai sukurti tokią psichologinę atmosferą, kad žmona jaustųsi laiminga, rami, saugi, mylima - ir tai turi būti tikrai reikšmingos pastangos. Jei tai nepadės - turbūt niekas nepadės.

Hush, ar tai ne moters pirkimas? žinant kaip moterims patinka gėlės, jų dovanojimas tampa dar didesnis papirkinėjimas su savanaudiškumo kvapu. Jei poroje turi būti lygybė, kodėl vyrams moterys nedovanoja gėlių ar joms alternatyvos? Gyvenime daug keistų dalykų, manau toks kaip šis „papirkimas“ tik viena iš smulkmenų sudaranti detalę.

Beje Hush Jūs teisingai supratot, kad atsakymas Jūsų poroje, santykiuose. Netgi daug daugiau. Vertybės, išauklėjimas ir visa kas su tuo susyją. Man labai malonu, kad neveltui rašiau istoriją.
Malonus Rusnės pasisakymas. Adomą ir Ievą išvarė iš rojaus, kad Ievą nuskynė uždraustą vaisių. Man asmeniškai gyvenime priešingai. „Vaikystėje“ aš kabindavau paneles . Tiesa pasakius net ir dabar nežinau kaip moterys kabina vaikinus, na to nepatyriau. Penkiolika ar dešimt ne taip svarbu. ką aš čia veikiu ?
Tą patį ką ir Hush. Tobulybei ribų nėra. Nerandu sau kai kurių atsakymu.

PS. Dabar saviškiai hormoninių kontraceptiku neleidžiu naudoti.

Rusne Jūs teisingai pastebėjote kai kuriuos momentus. Jei galėčiau padovanočiau tris kart daugiau. Galbūt galėčiau, jei būtų taip viskas paprasta. Jei būtų paprasta ne sėdėčiau forume, o gal ir uždirbčiau tiems trims kartams.
Vat ir man įdomu iš kur toji ugnis ir iš kur tas ledas. O gal nusispjaut į psichologiją pasisamdyt prastitutę ir įgyti bakalaurą. ?! :)

Hush, manau eini teisingu keliu. Turėtu viskas būt gerai, jei rūpinsies zmona, padėsi jai.