As buvau ne taip parašiusi.
Mano tėvai tai žino, tiesiog man iki šiol tai neduoda ramybės, ir aš nebenoriu to jiems priminti, nes jau apie tai niekada man neprimena, patsy yra užmiršę, ir nenoriu vėl skaudinti tėvų tokiom kalbom.
Su draugais nekalbu.
tajgi lieka psichologas...
tikrai norėčiau nueiti.. pakalbėti, išsipasakoti..
bet jeigu tėvai bus kartu..
nes nenoriu vėl tėvam apie tai priminti.. o jeigu kalbėsiu su psichologu tėvai girdės.. to tikrai nenoriu.. ;xxx
Dabar tikrai yra per daug laiko praėję, aš niekaip to neįrodyčiau.
tuo labiau,kad jis tikrai neprisipažintų..
reikėjo viską iškart daryti..iškart į mentūrą pareiškimą rašyti... o ne po 4 mėn..
po viso to, man gal 1-2 mėn. buvo prastai.. negalėdavau normaliai išsimiegoti.. kasdien po kelis kartus verkdavau.. galva skaudėdavo.. nieko nevalgyti pradėjau.. pradėjau žaloti save..
kaltinti save..
iki depresijos mažai trūko../bet va dbr viskas normalizavosi.
manau rasiu vaikina, kuris mane myles, kuris supras.
manau pamiršiu tai..
ir bus antras kartas, kurio pamiršt nenorėsiu...savo pirmąji kartą laikysiu ne pirmąji, o antrąji, su mylimu žmogumi.
tikiuosi tai pamiršti.. ir tikiuosi, kad visą gyvenimą man nebus problemų dėl mylėjimosi.. ;xxx
MARGARITUKS : labai ačiū už palaikyma.
manau, taip ir darysiu.
įsivaizduosiu akd esu nekalta.
JŪRATE : nemanau kad gera mintis yra kreiptis į teismą. aš nieko neįrodysiu.
KURMI : taip, išties pasimokiau.
nuo tos dienos nebegeriu išviso.