Ar spontaniški žmonės patrauklesni, nenuobodesni?

zinai anksciau norejau suprasti. O dabr jau nebera kur detis.
Gilyn ir gilyn.
Ne kuris kitas cia geriau mane zino.

Na betgi supratai:)

Kažkur kažkada radau, kad gyvenimas labai palengvėja ir įgyja daug daugiau žavesio, jei nesistengi jame visko suprasti, visko iškapstyti. Savęs pakeisti, kad tobulai tiktum jame.
Šaunus ir tas Skavius, manau. Turėtų drąsos būti visai savim, kad pats sau patiktų, vienodai jam būtų ir tie forumo patarimai.

O taip Ugnelę, kad viskas taip lengvai.
Tik va vieni vadinami kelmais, o kitos pelkėm.
Ir tame kontekste viena iš skyrybų priežasčių monotonija, o kita skirtumas tarp brandos. Beabejo galime nesukti galvos ir apie trikampius kai esame vieni.
Juk esi moteris ne tau juk vesti, o tekėti.
Nebūna Ugnelę laisvės už dyką.

Paradokslau, bet tikra tiesa, ir kitose temose panašiai: padorios moterys neranda padorių vyrų, o padorūs vyrai neranda padorių moterų. O regis poroje temų, kur siūlė alternatyvius būdus susipažinti, tai tiesiai pasiūliau kiekvienam(-ai) prisistatyti, pasakyti kokie yra ir ko ieško, o vietoje to niekam nesureagavus, tarsi nepastebėjus mano komentaro nusitęsė tušti ginčai visai ne į temą.

Čia tik truputi nukrypom, versija apie barakudas ir paliktas vienišas mamas su netyčiukais, kurios ankčiau į nepatrauklius, nespontaniškus berniukus su tipo "defektais" nekreipia dėmesio, bet tik subrendus įvertina, kad anksčiau patrauklūs spontaniški vaikinai nesugeba susistyguoti gyvenimo ir užtikrinti gero pragyvenimo, tada jau jos ima dairytis į nespontaniškus, kurie apgalvoją kiekvieną žingsnį ir tinkamai susitvarkė gyvenimą, bet problema, jog dairosi ne iš meilės nespontaniškiems.

Malonu girdėti. Drąsos man užtenka per akis, Ugnele. Viena draugė man tiesiai pasakė "Gerbiu tave, už tavo drąsą būti savimi", patinku sau koks esu, bet viso to kaina, jog dar nuo pradinių klasių daugkas netoleravo koks esu ar dėl to, kad niekam nesistengiau įtikti.
Tačiau, Ugnele, panašu, jog problema, kad iš to nėra tokios ir tiek naudos kokios norėtųsi, bei reikėtų. Na, matau, kad būnant savimi mane tikrai labiau gerbia, gerbia mano nuomonę, bet kodėl tai netraukia priešingos lyties atstovių?
Teko ne karta skaityti, jog pvz vaikinai atrodo solidžiau ir patraukliau, jei kartais tenka atsiprašyti, jog negali praleisti tarkime savaitgalio kartu, nes mat šie kažkur kažkokiame darbe yra atsakingi, atlieka rimtą darbą pvz. praveda diskoteką ar jiems pavesta vadovauti kokiųnors darbų vykdymui ir pan. Bet toks vaizdas susidaro, jog kažkodėl man tai neveikia. Matau, kad Tu įžvalgi, kaip sakai, kodėl taip yra? Gal kaip ankščiau kitoje temoje buvo rašyta, nes jaunos dar nesusitupėjusios ir to dar neįvertina?

Kazkur radau tokia fraze: "blogi dalykai ateina patys, o geru reikia siekti"

neuztenka buti savimi norint tapti olimpiniu cempionu .Neuztenka buti savimi norint buti protingu. Neuztenka buti savimi , kad priimti teisingus sprendimus ir tinkamai bendrauti. Visais atvejais reikia ugdyti butinas savybes. Kai kurie zinomi istorijai asmenys mane, kad net visos teisingos charakterio savybes yra nieko vertos jei nera teisingo veiksmo. Tai kodel mes galvojam, kad norint pritraukti Gera zmogu uztenka buti savimi.

Todėl, kad sieksi. Ir siekis taps tavimi.

Niekas taip negalvoja, žinau, kad kažkam pasiekti reikia ir pačiam veikti, bet kodėl pvz man imant veikti, su vis kelinta mergina susipažinus aš neatrodau vertas dėmesio? Tai tarkite plačiau, kame reikalas?

Jei nueitum porą kartų pas psichoanalitiką, jis tau padėtų šitaip suformuoti klausimą: o kodėl tave traukia merginos, kurioms tu neįdomus. Pavaikščiojęs pusmetį, užduotum sau du klausimus: kodėl taip bijai santykių ir įsipareigojimų, kad vis renkiesi merginas, kurioms tu neįdomus. O antras klausimas - kodėl bijai garsiai pripažinti, kad tau rimtų ilgalaikių santykių nesinori, kad vis sudarai situacija, kad tarsi tu nekaltas, o esi situacijos auka.
O po keturių metų pripažinsi - dėl visko kalta tavo mama. Ir tėtis. Ir t.t.
Abstraktus tavo klausimas, abstrakčios draugės ir situacijos, abstraktus ir atsakymas. O jei reikia aiškumo - arba išsiskalbk čia viešai apatinius, arba eik konfidencialiai pas psichoterapeutą.
O šeip - dar viena kryptis pamąstymams - kodėl užsikabinai už spontaniškumo, o ne už kokių kreivų dantų, plonos piniginės, ar kad nesi astronautas? paskaityk forumą - čia pilna tokių, o tavo susigalvota yda - originali.