Ar spontaniški žmonės patrauklesni, nenuobodesni?

Sveiki,
Aš kaip ir turbūt dauguma narių ieškosi antrosios pusės, bet nemažai neradusiųjų kurioms(-iems) patiktų nesupranta kame problema. Taigi teko diskutuoti su drauge, pasak kurios man trūksta spontaniškumo, tiksliau iš vis esu nespontaniškas, nors pats dar sukau galva ir kapsčiau atmintį ieškodamas savo spontaniškų poelgių, tai radau vos kelis, bet ir tuos smulkmeniškus, ir kažkodėl visi kaipnors susyja su moterimis kritusiomis man į akį.
Kaip sakote, ar žmogaus patrauklumui turi įtakos ar gal trukdo spontaniškumo trūkumas, ar su tokiais nuobodu? Turiu omeny tiek moterų atžvilgiu vyruose, tiek atvirkščiai, gal kasnors irgi su tokia problema yra susidūrę, gal yra kam nebūtina, kad antroji pusė būtų spontaniška, ar trukdytų spontaniškumas?

Žiūrint ką tu pats vadini spontaniškumu.
Man spontaniškumo trūkumas - kai žmogus viską daro tik tiksliai suplanavęs ir apskaičiavęs. Šiek tiek žmogus futliare - pats save slopina, nes nepasitiki savimi.
Su tokiu patogu, nes viskas apskaičiuota, suplanuota, ir kartais lengva pasiduoti pagundai, kad pačiam nieko nereikia galvoti tik naudotis komfortu. Bet kita vertus, bendravimas su tokiu žmogumi reikalauja ir labai daug pastangų ir kompromisų - neduok dieve pavėluos, užsimanysi kokio nors nuokrypio nuo programos ar laike ar piniguose. Ir pasidarai nedėkinga ir neatsakinga kiaule ir t.t.

Manyčiau - rinkis moterį su panašiomis vertybėmis. Tik gal ir pačiam bus su ja nuobodoka.

jei zmogus negali buti vienas' pats su savimi, tai jis negales buti ir dviese.
Antra puse papildo, bet ji nera klounas.

O tavo mineta drauge butent tokia. Kad kazkas jos gyvenima darytu linksma. Savimi pasitikinciam ekstravertui kaip ir intravertui reikalauti is antro to daryti nereik jie patys SAU zino kaip diena praskaidrinti.

Jei manes nepaveda atmintis, jau esu tau sakes. Buk savimi.
O atsakymas gludi tikrojo vyriskumo beieskant. Surasi ten karaliu, maga, kari ir meiluzi.

Viena kai zmogus uzsidares nuo pasaulio, kita megautis uzsidarius su juo. Atvirksciai, net nezinoti kaip praejo sekanti diena sau ar savo artimui.Dar Kita buti intravertu visai kita buti narcizu.
Ir visai kas kita visa tai suplakti padaryti kazka panasaus i balta misraine ir vaisinti.

Ps charakterio budas savaime nera vertybe.

Pabėrei daug gudrių žodžių, kurių tarpusavio ryšio nesuprantu. Ir kimbi prie žodžių, o ne prie esmės.

viskam savas laikas.
Isivaizduok imciau pasakoti apie pasaulio vietu grozi, kuriose neesi buvusi.
Ar nuo mano pasakojimu busi ten buvusi?
Ir vel.
Vieniems svarbu kaip, kitiems nesvarbu kaip.

Gerbiu kiekvieno zmogaus patirti. Ju patirtis tai ir mano mokykla.
Nesikabineju prie zodziu, o esme ta kad dalini PATARIMUS situacija vertindama tik is savosios patirties (pazinties).

O iš ko gi kito man patarinėti, jei nesiremti savo patirtimi? Autorius galvotas vyrukas, knygeles paskaityti, internete pagooglinti ir pats moka.

Man vienareikšmiškai spontaniškumo turėjimas yra teigiamas bruožas. Tokie žmonės labai veža, nes jų negali nuspėti, pažinti iki galo, su jais įdomu.
Tai asocijuojasi su vidine laisve greitai veikti, drąsa, polėkiu.
Aš nekalbu apie dalykus, kurie gali turėti rimtas pasekmes, bet apie tokį kasdienį veiksmą.

Kai žmogus viską suskaičiuoja, suplanuoja ir dar 5 kartus patikrina prieš įgyvendindamas ir visa, ką jis pagalvos, pasakys ar padarys žinai iš anksto yra nyku. Ir žinai, kad niekada nebus kitaip, ir kad jis, negana pats nieko naujo nepasiūlys, bet dar ir priešinsis prieš bet kokią tavo ,,fix idea". Tai užknisa.

Butent Ugnele, kad is vidines laisves. Bet ne todel, kad kazkam patiktu.
Tai yra magas vyriskumo savybe, apie tai rasiau pirmajame savo komentare.
Jaunas zmogus pats tai savyje suras. Zinoma jei ieskos.

Suzeistos zvaigzdes juk nesviecia?!

Tiesa sakant cia uzsiminta ir apie kari. kas be karalisko buvio butu nezabotas meiluzis.