Svečias: Tai jau, bijo! O šiaip, moterys, netikėkite vyrais. Aš seniai jais nebepasitikiu. Vyrai mane nuvylė galutinai. Nekenčiu meilės. Save niekinu, kad buvau silpna, įsimylėjusi idiotė ne vieną vyrą ir visi jie mane išdavė, žemino ir niekino net lupti ketino ne kartą. Niekinu erelius vyrus, niekinu politikos vyrus-veidmainius. Jie man atrodo kvailiai, garbėtroškos, materialiai suinteresuoti ir bailiai be ugnelės, be įkvėpimo. Bet moterų vis dėlto negaliu pradėti mylėti – nusiperku žigolo arba vibratorių ir taip gyvenu. Nedusauk, čia gal ne apie tave, dusautojau!
Tikrai negalėčiau pasakyti, kad nekenčiu meilės.Ir vyrai manęs nežemino, tik tiesiog santykiai nesusiklostė...Gal jie mylėjo mažiau negu aš...
Neniekinu vyrų, bet...dabar kiekvieno vyro žodis praeina pro keletą mano filtrų. Netikiu absoliučiai nė vienu žodžiu 100%.
Ar tai reiškia, kad aš protinga? Nes tai, ką sako vyrai tiesiogiai, dažniausiai nepasitvirtina, o tai, ką sugebu išskaityti tarp eilučių, beveik visada.
Tai visai nereiškia, kad aš vyrui pasakau, kad suprantu, kad jis meluoja, bet puikiai tą jaučiu.
Net nežinau, ar tai protas, ar tiesiog patirtis.Bet vyrams su manimi tikrai nelengva. Nes liūdna sakyti, bet dauguma yra nesąžiningi, žaidžia dviem ar net trimis frontais - aš tai pajaučiu greit ir gilesni santykiai nesimezga. Jie išsigąsta, kai kartais tiesiog pokalbio metu tiksliai pasakai jų mintis ar svajones, kurių jie nesakė...