vyrai bijo protingu moteru?

O kaip jus apibudintumet moteriskuma? tiesiog idomu.

Esme tame, kad net ir paciai stipriausiai (jeigu taip is sono atrodo) moteriai ne visose situacijose pavyksta priimti sprendimus ramiai, saltakraujiskai, nes moterys yra labai emocionalios ir tos emocijos prasiverzia anksciau ar veliau. Taigi, tokioj situacijoj yra gera, jeigu salia yra vyras, kuris visai kitaip pasiziuri i ta situacija. Arba kuris tiesiog YRA salia.
Net ir labiausiai stipria, ramia ir t.t. atrodanti moteris viduje visuomet yra silpna, trapi, suluztanti, ieskanti palaikymo ir to, ka gali duoti ir turi tik vyras. O stiprios moterys kai kurios yra (arba uzsideda tokia kauke), nes turbut gyvenime tam tikros situacijos ismoke buti tokiomis ir slepti ta prigimties puse, kuri noretu cypti pamacius vora, rekti del nuluzusio nago ar pastoviai alpineti del nieko.
Ir nesuprantu, ko gi vyrai issigasta? Kame ju menkumas?

Reiktu manau paklausti tu vyru kurie neria i krumus.
Kodel butent issigasta? gal kaip tik saugoja savo laisve? kuris is cia esanciu noretu buti sokdinamas? kuris nori elgtis pagal kito valia?
Akivaizdu, buti stipriai islikti ir tuo pat metu buti moteriska, reikalas sudetingas.

Senam hrienui.
Nujaučiu, kodėl to klausiate. Taip, moteriškumas man pirmiausiai siejasi su švelnumu. Sakysite, kad mokanti priimti sprendimus ir stipri moteris paprastai nebūna švelni? Drįsiu paprieštarauti.Toje situacijoje, kai greitai reikia priimti sprendimą ir kiti to nepajėgia padaryti, ji susiorietuoja, priima sprendimą ir atsakomybę už jį. Bet tai nereiškia, kad negali būti švelni: apkabinti, paglostyti, rūpintis ar palepinti skaniu valgiu, ar geru žodžiu. Taip, moteriškumas kažkiek siejasi ir su silpnumu. Kaip gražiai rašė svetė - moteris savo viduje emocionali ir norėtų turėti į ką atsiremti ir kam pasiguosti. Esmė tame, kad jei to nėra, ji susitvarko pati. Emocijos prasiveržia, taip. Ašaromis vienumoje ar su geromis draugėmis. Dažniausiai jau po to, kai viskas padaryta ir išspręsta...
Ir dar, moteriška moteris - išmintinga. Atsimenate seną multiką apie tai, kaip žmogus prisijaukino žvėris? Moteris ten tokia išmintinga ir moteriška.Išmintinga tiek, kad neprieštarautų vyrui.
Tam draugui - būti stipria ir moteriška tikrai nelengva. Bet...tiesiog nebėra kitos išeities, nes būti silpna ir moteriška neleidžia aplinkybės. Nes tiesiog nebėra stiprių ir vyriškų vyrų...

Viskas mano viduje šaukia, kad paskutinis sakinys turi būti neteisingas... Visa kita - auksiniai žodžiai.
Kas dėl vyrų. Man rodos, didžiausia vyrų problema ta, kad jie yra įsitikinę, jog tada, kai jie įvardins savo jausmus, taps kažkokie netikę ar nevykę, nežinau. Paprasčiausia poros žodžių žinutė, paprasčiausias apkabinimas gali padaryti stebuklus. Ir manyčiau, kad kuo moteris atrodo stipresnė, tuo labiau jai reikia to apkabinimo ir paprasto, bet tikro žodžio.

Tikra tiesa. Tik žodis turi būti tikras, apkabinimas nuoširdus ir tada ta išoriškai stipri moteris bus pati švelniausia ir nuostabiausia tam, kuris tą sugeba padaryti. Turėdama daugybę vidinės stiprybės, ji turi ir begalinį atsidavimą ir norą būti gera tam, kuris ją vertina. Bet...

Stipri moteris - tai tikrai dar nereiškia, kad jai nebudingas svelnumas ir asaros. Jai irgi reikia apkabinimu ir padrasinimu. Taciau ji puikiai zino, ko siekia ir supranta, kad ne visada visko ko nori gauni is gyvenimo. Ji nesivelia i kvailus ir beprasmius gincu, bet diskutuoti ir isreiksti savo nuomone nebijo. drasiai sako teisybe i akis, taciau zino, kaip svarbu kartais ir protingai patyleti. Teisybe, jai nesvetimas susizavejimo ir meiles jausmas, bet ji bando suderinti savajijausmu "as" ir proto "as". Tiesa, kartais tai sunkiai pavyksta, bet pavyksta visada. salia stipraus vyro ji nori buti silpna, visada leis ja pasirupinti, taciau atsidekos tuo paciu. Ir tai tikrai imanomi dalykai. Tuomet abu jauciasi pakankamai stiprus. Dvi stiprios asmenybes tikrai gali eiti viena salia kitos - jie papildo viens kita. Kitais atvejais, kai vienas daug stipresnis uz kita - kazkas buna uzgoztas, nuskriaustas ir laikui begant tai ivardijama kaip "nesutapo charakteriai". Tiesa, dar manau ir dvi silpnos asmenybes gali jaustis komfortiskai kartu - jie plaukia pasroviui ir tiek (tik kas atsitinka, kai patenka i gyvenimo sukurius?).

P.S. visiska nesamone, kai sakoma, kad grozis ir protas (o tiksliau ismintis) kartu nebuna. Jau vien tai, kad grozi kiekvienas suvokia savaip (o tai reiskia, kad visi mes grazus) ir jis yra santykinis dalykas - paneigia sia vadinama "taisykle". Juk sutikime, kad tikrai yra ismintingu moteru. Aisku vyru irgi.

Nenoreciau to ivardinti "nerimu i krumus". jie paprasciausiai nebuna su stipriomis moterimis ir tai manau puiku - pati gamta taip sudeliojo. Argi mazai issiskyrimu ir nelaimingu zmoniu dėl kitokiu priezasciu? O kas del noro buti sokdinamu ir panasiai - tai stipri ir protinga moteris niekada nesokdina ir nezemina savo vyro. moterys, kurios primeta savo valia, sokdina vyrus (nors stipraus tikrai nepasokdins) - tai nestiprios moterys, o turincios tam tikru kompleksu. Jeigu stipri moterus buna su vyru - tai jinai ji vertina ir gerbia.

Taikliai parasyta.

Ne visai pritariu minciai, kad stipri moteris susitvarko pati, nes kaip ir parasei po to, jai vis tiek reikia palaikymo, padrasinimo, svelnumo ir t.t.

Man stipri moteris-visada yra tik paslepta labai asmeniska gyvenimo patirtis, kuri ja ismoke buti stipria, nerodyti trapumo, gleznumo, bet juk tai niekur nedingo.
Ir nesutinku, kad nebera stipriu ir vyrisku vyru. Manau, kad kaip kiekvienos moters esminis pradas yra svelnumas, trapumas, jautrumas, taip kiekvieno vyro pradas yra stiprumas ir vyriskumas. Tik kartais tiek vienai tik kitai pusei reikia atsimerkti, kad tai pamatytume kitame. Deja, patirtis kartais mus ismoko tai slepti nuo kitu.

Hmm, nauji vejai papute, idomu....ir apie kiaules nei zodzio, tikrai kazkas naujo. : )