Geras straipsnis :
"– Iš daugelio piktų ir smerkiančių komentarų galima pamatyti, kad žmonės labai sužeisti.
– Mes visi turim įvairiausių gyvenimo sunkumų, įvykiai sužadina prisiminimus. Mūsų protas ir atmintis yra kaip didelė talpykla – atsimename labiau emocijas nei faktus. Dėl to kažkoks vaizdas ar žodžiai gali pažadinti tam tikras emocijas iš mūsų ankstesnio patyrimo.
Tokiose situacijose aplinkiniai gali sakyti, kad sergam kitų ligom. O kai sergam kitų, nepamatom savo pačių ligų. Jei taip emocingai reaguoju į kažką, vadinasi manyje yra neišspręsti skauduliai. Gal pamiršau save? Nėra lengva susidurti su pačiu savimi – skauda žvelgti į savo skaudulius. Kartais mes norime būti akli, nuneigti, kad mums viskas gerai, viskas tvarkoj, ir kad man nieko neatsitiko.
– Žiniasklaida nuolat puolama už tai, kad aprašo ar parodo realų gyvenimą, kuris dažnai nėra šviesus. Kai kas protestuodamas net teigia, jog nieko neskaito ir nežiūri. Bet gal skaityti tokiam žmogui nesinori todėl, kad esame kupini neigiamų, neapmąstytų, į pasąmonę nustumtų patirčių?
– Visai galimas daiktas. Dažnai įvykus nemaloniems dalykams, stengiamės juos kaip galima greičiau pamiršti ir žengti tolyn. Verčiame save negalvoti apie nemalonius dalykus, tačiau jie mūsų atminties saugykloje yra, egzistuoja ir kažkokie gyvenimo įvykiai labai nesunkiai pažadina emocijas, susijusias su ankstesniais patyrimais. Ir taip, žiniasklaida yra vienas iš daugelio būdų tiems jausmas vėl iškilti."
[url:19k2ijcq]http://www.lrytas.lt/-13068656301306094608-neapykanta-interneto-komentaruose-rimta-problema-reikalaujanti-psichologo-pagalbos.htm[/url:19k2ijcq]
