Socialinio nepilnavertiskumo kompleksas

Sveiki,
trupuciuka norejosi kazkam pasipasakoti ir pasiteirauti patarimu, nuomoniu.
Esu 22 m. vaikinas, vidutinio ugio, isvaizdus, nerukantis, retai geriantis, nuolatiniam skyriui studijuojantis inzinerinius mokslus ir siekiantis gyventi idomiai, zinoma, dar nesiskundziantis demesiu is priesingos lyties. Bet turiu problemu norint susirasti sau antraja puse. Domiuosi psichologija, tai per laika sukau galva kas negerai su manim, kodel privengiu uzmegzti naujas pazintis ir regis priejau isvados, jog turiu socialinio nepilnavertiskumo kompleksa.

Uzaugau daugmaz gala su galu suduriancioj seimoj, vieno kambario bute, deja, gyvenant tokiom salygom buvau priverstas susidurt su realybe ir anksciau suaugt. Gaila, bet taip gyvent su tevais, bei dar dviem broliais tenka ir iki dabar, issikelti, nuomotis buta atskirai kolkas man butu brangoka. Finansine puse lyg ir per daug netrukdo, uztenka sau paciam ir pakviesti mergina i koncerta ar restorana. Bet problemos prasidetu emus draugauti rimciau, kai norisi kartu leisti laika ne tik kurnors pvz mieste, parke, kavinej, darbe, bet ir namie kartu gurksnojant kava, isitaisius ant sofos ir ziurint filma ar, zinoma, pasilikus pas mane per nakt. Na, cia savaime suprantami dalykai, bet mano atvejyje neturiu tokiu salygu, mano esamos salygos tokios, jog neturejau ir neturiu kur pasikviesti draugu, atsvest gimtadienius, kitas sventes ir juo labiau pasikviesti merginos. Na, tiesiai sviesiai tariant, nors ir ne pats pasirinkau tokias gyvenamas salygas, bet del ju gedijuosi.
Zinoma, pries kelis metus turejau mergina, ji buvo supratinga, nors kur gyvenu ji niekad nemate, taciau druskos ant zaizdos neblogai pabere jos motina. Kai su ja susipazinau, tai jau per pirmas 2-3 pazinties valandas pasijauciau kaip tardymo izoliatoriuje: isklausinejo kur, kokiam rajone gyvenu, kuo dirba tevai, bute ar name, keliu aukstu, vienas ar su seima, kiek kambariu bute, ar yra patogumai ir netgi kokia buto kvadratura (taip, taip, netgi paklause koki plota sudaro mano butas), o stai jos draugas isklausinejo kokia tevas vairuoja masina ir kelintu ji metu. Zodziu, vieninteliai klausimai buvo tokie, pagal kuriu atsakymus buvo galima apibudinti mano socialine padeti. Po to dave suprasti, jog as svelniai tariant jos dukrai netinku.
Taciau is tokio komplekso yra ir truputi naudos – geras stimulas stengtis susikurti sau gyvenima geresni ir patogesni, del ko ir noriu siekti magistro, daktaro laipsnio ir dirbti projektavimu srityje. Bet kol susikursiu tinkamas salygas issikelti ir gyventi atskirai, tai praeis gana daug laiko, zmoniskos vaikystes praktiskai neturejau, nesinori, kad tokiu budu nuplauktu ir visa jaunyste.
Papasakokite kas turi panasiu problemu, gal kas kaipnors tokia problema issisprende? O gal apsirinku, gal megzti naujas pazintis vengiu del konors kito? Kas patartu kur del ko verciau stengtis? Eit iskart dirbti, kaip kaikurie mano kolegos padare ar studijuot iki galo? Kokia priesingos lyties atstoviu nuomone, kiek tai problemu sudarytu santykiuose? Apskritai ar tai butu didelis minusas vaikino patrauklumui?
P. S. Tiems, kurie be izeidinejimu ir keiksmu neturi ka pasakyti, tai bukit geri, prasom susilaikyti nuo komentaru.

Jūsų patrauklumas normaliai merginai tikrai glūdi ne jūsų pajamose ir ne gyvenamo ploto ar kt. materialinių turtų turėjime. Pabrėžiu - normaliai merginai. Jūs esate dar tikrai jaunas, patarčiau būtinai studijuoti iki galo, jei tik turite tokią galimybę.Kol draugaujate, juk nebūtina turėti materialinio pagrindo. Jūs būsite dviese-dviese ir kursite. Bėkite toliau nuo tokių mamų, skaičiuojančių kaip kurmis jūsų turtus. Yra tikimybė, kad ir draugė perims mamos mąstyseną (nors nebūtinai). Jaučiate kompleksą, kad kaip ir neturite jokių materialinių vertybių ir nesate kilęs iš turtingos šeimos. Bet priminsiu, jums tik 22-eri, tad viska jūs turėsite kada nors. Ir tikrai nebūtina atsisakyti kurti santykių su merginomis. Kaip kiekviename blogume slypi gėris, taip ir jūsų situacijoje - pagalvokite, gal sutiksite merginą, kuriai rūpėsite jūs kaip žmogus, o ne jūsų turtai. Butumėte turtingas - galėtumėte sutikti tą, ką vadina "barakudomis". sėkmės moksle ir meilėje

Manau Jūs turite žymiai daugiau nei gyvenamą plotą: turite protą ir ne pagal metus išmintį. Jūsų atvirumas ir paprastumas patrauklus, nuoširdus. Merginoms tikras lobis . Tai žymiai vertingiau nei materialiniai dalykai, kuriuos per laiką galima įsigyti. Juolab, kad stengiatės. O gėdytis Jums nėra ko. Savimi didžiuokitės, kad mokotės, turite planų ir stengiatės. Sekmės.

Savo laimei ar nelaimei užšokai ant tokios ,,uošvienės'', kuri tik ūpą numušė ir kompleksą įvarė. Kuo toliau nuo tokių!
Neturi nejausti gėdos dėl savo gyvenimo sąlygų. Tavo, kaip žmogaus vertės tai nesumažina. Tik atsisijoja tos, kurioms materialiniai dalykai labai svarbu.
Tavo amžiaus studijuojančiam žmogui gyventi su tėvais yra visiškai normalu. Gal erdviau būtų patogiau, bet - yra kaip yra.
Aš, beje, nežinau nė vieno dukrų draugo/gerbėjo/kursioko, kad gyventų va taip, atskirai. Visi arba pas tėvus, jei tame pačiame mieste studijuoja, arba bendrabutyje... Net nesusimąstydavau, kad tai minusas....
Ir neatsisakyk draugysčių su merginomis. Patikėk - yra daug protingų merginų, kurioms prioritetas yra žmogus, jo nuoširdumas, o ne socialinė ir materialinė padėtis. Gal mergina turės sąlygas draugystėms, gal dar kažkaip spręsis, išeitis visada randama. Džiaukis jaunyste ir neieškok problemų ten, kur jų nėra.
Dėl darbo - jei spėji, gali turėti kokį darbelį, darbas žmogaus negadina, bet prioritetas šiuo metu turi būti mokslui. O su laiku užgyvensi ir visa kita. Turėsi akstiną siekti. Kai vaikinas turi ambicijų - labai patrauklus bruožas.

Tai kas tau duota is toli matosi.
Laikykis toliau nuo barakudu uosvieniu!!
Saugok savo sventybes ir perlus.

Manau nei vienas cia esantis nebepatars, klausk to kas tau duota, savo sirdies.

Sita reabilituojam?!

Malonu girdeti, labai ACIU, pakelet upa. Visada puikiai zinojau, jog tobulu zmoniu nera, tik gal sisyk norejosi tai isgirsti is konors kito, isitikint, jog tikrai neklystu.

o mano tėvai, saugodami mano padorumą, sukeltų tikrą audrą, jei pareikščiau einanti pas vaikiną į namus žėt filmų ar (vajetau) nakvot. ir man ne -iolika, o 21-ieni. žodžiu, nesiparink, yra tokių variantų , kuriem tokios sąlygos kaip tik tiktų rimtom merginom daug įdomiau turėtų būti tai,ką aprašei pačioje pradžioje - išsilavinimas, o ne kiek pinigų turi. pritariu aukščiau išsakytai minčiai, kad kaip tik viską reiktų susikurti kartu.

Aš ir tave palaikau, ir sakau kuo toliau nuo tokių 'uošvienių" ir tokių merginų. Negaliu pakęst, kai žmonės pradeda kitų pinigus ir turtus skaičiuot. Kuo toliau nuo tokių reikia.
O be to ta tavo alia 'uošvienė" dar nežino kaip tau gyvenime gali pasisekt. Tik nesuvokiu iš kur tokių bukų "bobų" atsiranda kurios viską vertina per pinigus ir turtus. Juk ji dar nė nežino kaip tau gyvenime gali pasisekt, kai mokslu baigsi. Bėk tik toliau nuo tokių.

Viskas su tavim gerai, gėdytis nėra ko, niekas negali pasirinkti, kaip ir kur pradėti savo gyvenimą, tik vėliau tai galime koreguoti. Tačiau jeigu jau tau labai norisi keisti, patarčiau pagalvoti apie neakivaizdines studijas ir darbo paieškas. Iš patirties pats nuo II kurso pradėjau dirbti, perėjau į neakivaizdines studijas, žinoma neslėpsiu iki IV kurso buvo sunkoka, bet paskui viskas normalizavosi, tiesa sakant nebuvo man didelio reikalo dirbti, tačiau norėjosi nepriklausomybės, savarankiškumo. Atvirai kalbant anksčiau pradėjus dirbti matau tik pliusus, baigęs jau turi patirties, susivoki kokia linkme toliau judėti, mano atveju suvokimas apie tolimesnę studijų kryptį radikaliai pasikeitė ir tam įtakos turėjo būtent darbas. Todėl dabar dirbu būtent tokį darbą, kuris man patinką ir teikia malonumą. Dabar palankiau žiūriu į dar nebaigusius studentus, nes iš jų gali išsiugdyti būtent tokį specialistą, kokio tau reikia, tuo tarpu diplomuoti ir menką patirtį turintys arba išvis neturintys žmonės, gana dažnai būna tokie užsispyrę, perdėtai ambicingi ir sunkiai perauklėjami, kad net baisu darosi ir jie visiškai įsitikinę savo teisumu, atrodytų lyg mes juos kviestume dirbti, o apmokymų laikas beveik vienodas, skirtumas tiktas, kad studenčiokas mieliau mokosi.

Todėl sakau, turi planų, nori kažką keisti, tai jau gera pradžia, visa kita tavo pastangų valioje.

Zinoma, butent tai ir varo mane i prieki, su mintim, jog as pats savo likimo kalvis Tokie zmones kaip Sinkariukas ar pvz vienas mano panasus pazistamas su aukstaisiais visai nusivaziuoja ir viska praranda, o kiti kaip Merunas, kitas pazistamas karo aviacijos lakunas ar mano Diedulis irgi kilo is gana neturtingu seimu, bet baige mokslus tapo tikrai pasiturintys ir gerbiami uz ju pasiekimus.