Paliko neščią žmoną

Po dvieju metų pažinties ir keturių metų santuokos vyras paliko mane besilaukiančią taip išsvajoto sūnelio ir pirmagimę dukrytę dėl kitos moters (išsiskyrusios ir su dviem vaikais). Rodos žmogui atidaviau visą save.. gaminau.. dariau masažus.. pagimdžiau dukryte, o ir sunus pakeliui.. visada palaikiau, nuolaidžiavau.. Labai ji mylėjau..
Prieš pusę metų gryžau į mokslus, kurie buvo nutrūkę dėl dukrytės gimimo, bet dėl neplanuoto nėštumo ir iškilusių neštumo komplikacijų mokslų iki galo nepavyko pabaigti.. Po savaites vyras išėjo pas kitą moterį, o dar po kelių dienų - teko dalyvauti močiutės laiduotuvėse..
Dabar esu tikrai nepavydėtinoje padėtyje: pagal galiojančius įstatymus negaliu niekur įsidarbinti; negaliu gauti bedarbio pašalpos, nes buvau studentė; socialinės paramos negaliu gauti, nes vyras dirba pagal individualų patentą ir jo pajamos neaiškios. Tėvai ne tik turi bendrų verslo reikalų su mano vyru, bet jis jiems dar skolingas daug pinigų (tai sužinojau tik dabar), taigi tėvai sako man, kad verslo reikalai yra verslo reikalai, o mano asmeninis gyvenimas - tik mano reikalas. Butą, kuriame gyvename nuomojame.
Jau mėnuo laiko, kaip šis pragaras tęsiasi.. svoris katastrofiškai nukrito, visa, ką suvalgau išvemiu, kankina nemiga.. o tai gali pakenkti kūdikėliui.
Teko išvažiuoti iš namų, nes nebegalėjau pakęsti kasdienių jo apsilankymų namie ir ant manęs išliejamos agresijos ir grasinimų.. Tokių kaip nuolatinis rėkimas - "Aš atimsiu iš tavęs vaikus", ar "Darykis abortą. Kam tas vaikas reikalingas? Juk jis kankinsis su tokiais tėvais.", ar "Aš galėjau tave ir toliau apgaudinėti. Galėjau išlaukti, kol pagimdysi ir tada tave nunuodyti vaistais ar narkotikais. Būčiau našlys, o ne išsikyręs ir abu vaikai mano"
Gyvenu pragare.. Ir net nebežinau, ar norėčiau, kad jis sugryžtų..
Matau, kad jis pasimetęs ir pats kartais nebežino ko nori..
Dar tik mėnesį gyvena su ta moterim, o jau pats sako, kad ilgai tai netruks. Niekas nepadaro pusryčių, pietų, o ir vakarienė nevisada būna. Jokių masažų, jokio lepinimo ir nuolaidžiavimo. Labiausiai nervina jo man keliamos pavydo scenos, kai pats gyvena su kita, manęs visai negerbia ir net nepasiima visų savo daiktų iš namų..
Poto, kai taip į sielą prišiko nebenoriu jo savo gyvenime. Tik vaikų gaila..
Patarkit ką daryti..

Labai gaila , kad tokia situacija jusu gyvenime, laikykites- butinai jusu gyvenime kelyje ivyks dar ne vienas stebuklas. Papasakosiu ir as trumpa istorija. Turiu labai grazia drauge, ji buvo isimylejus viena vyra, jie draugavo 2 metu, susitikinejo kasdien. Ji pastojo, jie susituoke ir po savaites (iskart po vestuviu), jis isejo pas kita. Jai buvo tikrai nelengva, tada jai buvo gal koks 5-6 nestumo menuo. Ji buvo be darbo, pajamu. Bet jai padejo tevai ir iki siol padeda, nes ji negali darbo rasti. Taigi praejo 3 metai nuo to laiko, bet jos gyvenime po vaiko gymimo atsirado kitas vyras, visai netycia. Visa ta laika jie kartu ir net neabejoju, kad vestuves ne uz kalnu. Prie to vyro vaikas (berniukas) labai priprato ir ju santykiai labai graus. Tuo tarpu tikras tevas, net nera mates savo sunaus., bet ne del to , kad jam neleidzia, jis tiesiog nenori. Mano drauges vyras irgi isejo pas kita moteri... ir tikriausiai ji jau buo jo gyvenime gana ilgai

Toks vyras nevertas šeimos

Patarti ką daryt...
Išsivemk taip, kad daugiau nesinorėtų, išsivalys organizmas, mintys taip pat paliks skaidrios. Pati ir nuspręsi ką daryt.
Prisimenu, ką mano daktarė sakė, nėštumas ne liga praeis, negandos taip pat turi savybę - praeina.Susidėliok mintyse ką gali pati padaryti ir daryk. Nuotaikos tau, tik nereikia labai ilgai

Gal atrodysiu labai negailestinga, bet visi tie nesklandumai ir konfliktai šeimoje neatsiranda per 1 dieną ir net ne per mėnesį. O jei santykiuose atsiranda plyšys, galgi vertėjo būti atsargesnei dėl nėštumo? Juolab, kaip supratau, mokslų dar nebaigėte ir materialinio pagrindo po kojomis nelabai turite...
Antra - mano subjektyviu mąstymu begalinis nuolaidžiavimas meilės tikrai nepadidina.
Niekada negalima prarasti savigarbos ir orumo.Tas jūsų žodžiais ''atidaviau visą save''... Nežinau, kam reikia, kad žmogus atiduotų visą save? Nes praradęs save ir savo unikalumą, žmogus tampa nebeįdomus ir nereikalingas kitiems.
Bet kuriuo atveju už visas nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes turite mokėti prisiimti ir savo kaltės dalį.
O šiam momentui - išsimiegokite, ramiai apmąstykite situaciją ir gal kažko pasimokysite. O gyvenimas vienaip ar kitaip sudėlioja viską į vietas.
Sėkmės ir išminties Jums!

Tai susirask kita kadra

Taip, Ugnele, tikrai atrodai pagiežinga bobelė: moteris dar vaikelio nepagimdė, su kažkokiu nevispročiu isteriku priversta bendruti, o či dar tu su teisuolės mina - tu pati dėl visko kalta o gal tave tas vyrelis savo ryšiams su visuomene pasamdė? ar tu tikrai įsivaizduoji, kad nuo tokio tavo pamokslavimo moteriškei dabar turi atsiverti čiakros ir visas pasaulis nušvisti tavo teisumu?

o ką galima čia pasakyti? bjauru, šlykštu, niekinga..
nustok bliauti, sudėk jo daiktus į dėžę ir liepk pasiimti per 3 dienas, jei ne - atsidurs konteineryje, bent bomžai pasidžiaugs. ir ne grąsink, o iš tikro išmesk.

Ir.. skirkis ir teiskis sau alimentus. Net jei jis ir pajamų neuri, vaiką išlaikyti privalės. O kiap čia iš tavęs jis vaikus atims? tu kokia nors prasigėusi, narkomanė, valkatėlė? Kažkaip nepanašu.

Ir šeip tik pasidžiaugti gali, kad su tokiu nevispročiu nebegyvensi. Šitaip besilaukiančiai moteriai šnekėti.. tikrai nuoširdžiai manai, kad tavo vaikams toks tėtis reikalingas?

Na i tavo pačios tėveliai.. nepyk, bet ar pati tik nesutirštini spalvų? tėvai, bent jau finansiškai, tokioje nelengvoje situacijoje padės.

Vadinkit kaip norit - pagiežinga ar dar kokia... Mažiausiai naudos matau iš tokių pasakymų - oi, kokia tu vargšė. Niekada jokioje situacijoje nebūna kaltas vienas. O ir čia aš nesakau, kad ji dėl visko kalta. Sakau, kad turi prisiimti ir savo kaltės dalį. Nes jei nepasidarys kokių išvadų, tai po mėnesio susiras kitą lygiai tokį (va gi jau užsiregistravo čia, DP, dar ašaroms nenudžiūvus) ir situacija kartosis.
Gal tas vyras ir nedorėlis, aš gi to neginčiju. Tada reikia tik džiaugtis, kad moteris išsivadavo iš jo. Bet juk čia tik vienos pusės skundai. Kažkaip labai neįtikėtina, kai vyras nuo tokios atsidavusios žmonos išeina pas kitą, turinčią irgi vaikų. O dar ir tėvai užima tokią poziciją. Tai ir tėvai visai nejautrūs išeina? Užtat ir siūlau moteriai apmąstyti viską blaiviai, pažiūrėti iš šono.
Lengviausia viską suversti ant kitų.
O autorei linkiu tikrai daug ištvermės ir manau, kad jei būsite potinga, viskas susitvarkys.

Oj... net neperskaiciau visko iki galo. Uzteko frazes "lepinau, nuolaidziavau...". Moterys, kas jums darosi? As pasakysiu negraziai, BET, tas jusu "nuolaidziavau" man skamba kaip "buvau asmeninis skuduras". Lakstymas paskui vyra neprides nei meiles, nei pagarbos.

Jooooooo,be nėscia palikt didesnės gėdos nėra,nebent ,tevelis bus kitas to vaikelio. .